Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Vis daugėja tylos,
kuri kalba.
Ir ne tik;
ji ir mūzas man kuria,
į popierių jų neįkėlus,
seka pasakas taip,
kad ir jų pašaliai negirdėtų,
ir kitur, kur pažvelk –
nė mažiausios žymės,
kad toks darbas dar vyksta kažkur.

Aš ir pats jį tuoj pat pamirštu,
bet žinau, kaip skaidrėja širdy,
kaip smagiai išsibunda akių erdvėje
mano šimtmečio aukštas paveikslas.

Nemanyk, vytury,
kad šis laikas laumėms atiduotas –
šitaip Dievas vaivorykštėm juokiasi
Žino, kaip reikia ir saują užgniaužti tyla,
kad net laumės pataptų dažais
šilinykų tapybai.

Ieškau taško,
kur sustojęs galėčiau matyti
kai atėjęs tą tolimą kartą
ir, apsirėdęs šilais, 
įtekėjau į smėlį
Ievos ir Adomo krauju.


2020-04-09 12:09
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą