Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Aš visą gyvenimą
Nemoku, kad medis tylėtų,
Kad laukas ko nors neištartų
Žaliu ir giliu bosu.
Girdžiu, kaip šaukia akmuo -
Turbūt užkliudytas prie vartų,
Kaip meiliai kuždasi pievoj
Milijonai žolės balsų.

Nemoku, kad būtų tamsu,
Kad nešviestų kas nors, neliepsnotų,
Kad vis neįpūstų kas nors
Beišblėstančias žarijas.
O, kaip šviečiam, kaip giedam,
Kai lenkiamės prie žaizdotų
Kalbos ir gimtinės rankų,
Kai tylūs bučiuojame jas.

Nemoku mirties.
Sakau, kad mirties nemoku.
Dabar ir per amžius
Nemoku, nesuprantu.

Štai: lyg nesuprastą pamoką
Tylėdami išnešam žmogų.
O atrodo, kad upę,
Išėjusią iš krantų.


2011-02-16 15:53
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-08 14:07
starless and bible black
lenkiu galvą. išties nuostabu. tikrai. tokios JOS ir turi būt - poetinės eilės.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-02-22 11:56
shio
Labai gražus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-02-21 15:30
Mute
Išėję į „Ten“neišnyko
Tik  laikas pasuko
Kita kryptimi
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-02-19 11:54
diii
tyliai nulenkiu galvą
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-02-17 13:27
Apsigalvojau
Visada labai žavėjo tai, kaip įstabiai jis moka balansuot: patriotizmo dvasia ar sentimentai niekur nenusveria kūrybingo, universalaus kalbėjimo.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą