Jie TIKRAI kūrė meilės lyriką

Erotiškas sonetas – Kostas Korsakas, 1942.

Kaip žemė, vasaros kaitroj gaivios drėgmės ištroškus,
Ji savo lūpas jam atvėrė ir glėbį išskleidė plačiai,
O gyslomis svaigi ugnis tekėjo, užtvaras nubloškus,
Ir sultis nešė aistrai jos, krūtų speneliais sirpstančiai.

Kvapi plaukų banga užliejo apvalų jos petį –
Jo baltas šilkas tuoj pražys rausvai ištryškusia gėle.
Kaip pajūry jie, paskutinį apdaro šešėlį nusimetę,
Suaugo aistroje svaiginančių geismų šaknim gilia.

Jie pabučiavimus ir prakaitą iš vieno gėrė godžiai –
Taip jūrininkai troškulį malšina po smarkios audros.
Ir lyg žolės šiurenimas – tokie jų tylūs buvo žodžiai,
Bet juos širdis virpėdama pernakt kaip paslaptį kartos.

O rytmetį, kai galvą poilsiui jam ant peties jinai priglaus,
Gulės jie kaip laukai, pasotinti sodraus lietaus.


Pabučiavimas – Salomėja Nėris, 1930

Pabučiavimas tavo buvo karštas ir trumpas,
Ir kaip žaibas staigus, ir svaigus kaip naktis –
O galinga pagunda! – Ir šventieji suklumpa...
Pabučiavimas tavo – pavogta kibirkštis.

Negaliu aš pamiršti tų įkaitusių lūpų –
Jos išdegino žymę lig širdies gilumos!
Ir beprotišku svaiguliu mintį užsupo –
Ji kaip vergė prie tavęs naktį dieną rymos.

Ne gyvatė įkando – karštos lūpos bučiavo!
Ligi kaulų nusmilko šiurpulinga šalna –
Negaliu aš pamiršti... Nes žinau, kad ir tavo
Visos mintys ir aistros – bendro laužo liepsna!