jaunų dienų šaltiniai

Iš kur galiu semtis minčių, jei ne iš visų knygų? Fantastika, viengungiai jauni vyrai, nepriklausomybės troškimas ir nežmoniški prijunkimai, biblija apie tai man tyli. Ir apskritai atrodo, kad viskas gerai, bet trūksta kažko svarbaus. Arba viskas beviltiška, bet yra kažkas, dėl ko dar egzistuoti tyliai įmanoma. Bliuzas, be pastangų pasirodyti prieš save...
Negaliu pykti – daugelį kartų girdėta, ir gal džiugu nežinant, kur kas yra. Beje, kur tie dalykai, apie kuriuos žinojau nuo kūdikystės?
Faktas, kad knygose yra tai, ką autoriai norėjo išgyventi arba išgyveno taip trumpai ir puikiai, kad panorėjo tuo užpildyti savo kūrinius ir svetimas galvas.
Ir džiaugtis galiu tik taip, kaip suvokiu, kol suprantu, kuo gyvenu.