Jaunojo šnicelio kančios

Gimei ir esi pasmerktas myriop tą pačią dieną,
Ne gana to, tokių, kaip tu, ne vienas ir ne šimtas,
Nors vardas užima meniu gana garbingą vietą,
Liežuviai pliaukši panegirikas, o stotas rimtas,
Plevena nuojauta, kad šis gyvenimas tulžingas,
Pabėgti nuo likimo smūgių niekas nebegali,
Ant ašmenų šakutės staiga tampi reikalingas,
Ir laimės paukštė išskleidžia sparnus į savo šalį.