Jaunius Kulnys. Juodoji lelija (1)

rodosi jau į padus įsigėrė
tas aštrus ir krauju apšlakstytas
balto vieškelio dulkių kvapas
rodosi esu šimtakojis
lėtai ropojantis
į mirties kedrų slėnį
pagal muziką ratų dunksėjimo
per prasmegusiųjų atodūsius
raudas ir giesmes ir sopulį
kurs užliejo mane ir tave
ir juos
nuo dangaus iki žemės
ir atgalios