Jau trys metai Tavęs nėra šalia

Baltai

Surūkiau blankų rytą ir pykčiais garuojantį vakarą –
Tiktai nuotrauka stalčiuj išliko visai neliesta -
Kad galėčiau išgirsti gitaros rypavimą dar kartą
Ir nakties labirintuos ateičiau girta pas tave.
Prisipilsiu taures, kurių dviese nebuvom išgėrę
Ir kalbėsiu giesmių sakiniais apie savo jausmus.
Tol, kol buvom glėby mums visai tų šnekų nereikėjo –
Aš kalbu tik dabar, kai tu jų visiškai negirdi.
Kam išbalus mirtis reinkarnavos į tavo buvimą
Ir paėmus už rankos išsivedė ten, kur kalnai –
Aš rūkau savo ilgesį - jis dar prie židinio rymo.
Ir nematomas dažo sutrikusius plaukus baltai.