Pasigailėjimo rudens laukams,
Seniems žmonėms ir einantiems per lietų.
Pasigailėjimo vaikams. Bet kam
Ant atsisveikinimo lieptų.
Ir pasmerktiems, ir apverktiems,
Išėjusiems be sugrįžimo -
Pasigailėjimo visiems! - ir tiems,
Kurių net motinos neatpažino.
Pasigailėjimo langų šviesa -
Visų šviesa. Visų ranka ją laiko:
Ir moteries, ir vyro, ir to vaiko,
Neaiškiai jaučiančio, kad ir tamsa -
Ne pabaiga, o tik šviesos tąsa,
Kuri gyvybę su mirtim sutaiko.
Justinas Marcinkevičius. Pasigailėjimo sonetas