. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Susirietusi javą vis pjovė
su visais prakeiktais dusuliais...
Ir linguoti lig tol nepaliovė,
kol neliko ir usnių kerai.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
O berniokai jauni, raumeningi,
nenuveikę dar nieko dorai,
nuo alkoholio smarkiai aptingę,
saulėkaitoj drybso antai...
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Bobulė dūsavo ir trynė
rožančių tais pirštais plonais,
tarytum gyvenimo pynę,
norėjo pajusti delnais.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Šypsojosi, gimdė ir verkė,
kaimo moterys, šitos kadais...
"Politikai" šiandien jas keikia -
"kolaborantų" vadina vardais.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Sutvisko perpetė ant šono
ir pistoletas iš kairės:
jie vieno kaimo buvo žmonės,
bet jį sušaudė iš nakties...
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Kai į kapą nuneš
ir apgaubs vien tamsa,
ar erdves mums nušvies
Amžinoji šviesa?..
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
(Prierašai prie paveikslų
fotografikos parodoje
"ALOVĖ, DAUGAI, MERKINĖ...")


juozupukas



