Katė pritupia prie uždarytų durų, dar anksti ir niekas jos neįsileidžia. Atsigręžusi stebi kaip aš traiškanotom akim ir vienmarškinis šlavinėju laiptus, paskui pakilęs į vonią, sušluoju kailio gniutulus ir jos prineštą kraiką…
Gal katės ir protingi padarai - tikrai nevalia atmesti, jog šį bei tą supranta ir nujaučia. Ir aš, būna, pajuntu meilumą, kuomet graibšti uodega glamonėjasi palei blauzdas, kuomet indelis maistui tuščias, arba virtuvėje galandant peilį mėsai. Bet dabar galiu lažintis, mano katė žvelgia į mane plušantį su šluotele ir šiufeliu, ir nei velnio nenuvokia ką aš čia sportuoju.