Rašyk
Eilės (72110)
Fantastika (2164)
Esė (1684)
Proza (10337)
Vaikams (2458)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 31 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





2019-01-14 22:08
lllllllll

Brandos atestatas

Šiandien man yra didi diena! Kitaip tariant, grandiozinė D-diena, kuomet, na neslėpkime, tik per neeilines pažintis pagaliau užsidirbau teisę balsuoti. Tiesą sakant, tokį aukštą įvertinimą, veikiausiai, būčiau iškovojęs ir pats, aišku, visai nebūtinai šį ar sekantį dešimtmetį, o vis dėlto netolimoje ateityje tai jau tikrai. Be to, atkakliai dirbant ir nepaliaujamai keliant pvz. penkių žodžių eilėraščius, būčiau turėjęs dar tikresnių šansų pasiekti tikslą savarankiškai arba gauti taip trokštamą apdovanojimą jau už viso gyvenimo nuopelnus. Trumpiau tariant, kada nors būčiau užtarnavęs šią ypatingą teisę vis tiek. Didelis ačiū draugams ir visiems palaikiusiems nelengvame kelyje. Dabar dėsiu visas pastangas nenuvilti parodyto pasitikėjimo. Hau!
2018-09-24 16:50
lllllllll

Cave canem*

(Užrašas ant romėnų vartų)
2018-04-04 10:08
lllllllll

Personal Jesus

Jeigu  kasdienybės tėkmėj būčiau toks pat išmintingas kaip feisbuke, netrukus ir mane prikaltų ant kokio nors kalno.
2018-03-20 06:13
lllllllll

Ir...

Katė pritupia prie uždarytų durų, dar anksti ir niekas jos neįsileidžia. Atsigręžusi stebi kaip aš traiškanotom akim ir vienmarškinis šlavinėju laiptus, paskui pakilęs į vonią, sušluoju kailio gniutulus ir jos prineštą kraiką…

    Gal katės ir protingi padarai - tikrai nevalia atmesti, jog šį bei tą supranta ir nujaučia. Ir aš, būna, pajuntu meilumą, kuomet graibšti uodega glamonėjasi palei blauzdas, kuomet indelis maistui tuščias, arba virtuvėje galandant peilį mėsai. Bet dabar galiu lažintis, mano katė žvelgia į mane plušantį su šluotele ir šiufeliu, ir nei velnio nenuvokia ką aš čia sportuoju.
2017-04-19 19:56
lllllllll

Švyturys lll

...Tuomet mergina ėmė tyliai krizenti. Rokas piktai grįžtelėjo į ją ir sušnypštė:
-Gal užsičiaupsi, kvaiša?
Bet ji nenustojo ir juokėsi vis garsiau, pirštu rodydama čia į vadą, čia į nirštantį Roką.
-Gal karštos arbatėlės? Cha-cha-cha! O jums, vade, brendžiuko?
Elzė ėmė nevaldomai kvatotis tarsi pamišusi. Juokas vaiduokliškai aidėjo tarp užapvalintų varpinės sienų.
-Liaukis, moterie! - vado balsas nuskambėjo aiškiai ir griežtai.
Elzė nutilo taip pat staiga, kaip pradėjusi ir liko stovėti užversta galvą aukštyn. Ji žvelgė į apvalią skylę viršuje ir į pelenus sūkuriais krintančius ant ištiestų rankų.
2017-02-23 23:22
lllllllll

Švyturys ll

Degėsių tvaikas dar tvyrojo ore. Vadas nusuko į priešingą pusę, tyčia apeidamas visą pastatą lanku. Niekas nenorėjo išvysti, ką jau ne kartą regėjo - žmogus taip ir lieka stovėti toje vietoje, kur audra jį pričiupo arba nukritęs subyra į juodos anglies šipulius. Nuodėgulių krūvoje kraupiai šviečia apnuoginti kaulai, surūkęs veidas boluoja prasišiepusiomis dantenomis...
2017-02-13 21:54
lllllllll

Švyturys

Snigo. Snigo pelenais. Jie krito ir krito iš pritemusio dangaus. Žalsva žvaigždė vos švietė pro tankaus snygio uždangą. Jau tūkstantį dienų ji kilo ir leidosi tarp vaiduokliškai stūksančių namų tuščiai juoduojančiomis langų eilėmis, tarp apanglėjusių medžių ir sudaužytų žibintų stulpų. O pelenai vis byrėjo storomis grafito spalvos marškomis nuklodami žaliąsias vejas, medžius parkuose, namų stogus, šaligatvius, paliktus gatvėse sugriuvusius automobilius. Pelenai sūkuriais sklandė ore, jie skverbėsi visur, sakytum koks maras - lipni masė beregint pavertė viską aplinkui murzinais, nuodėgulio spalvos vaiduokliais. Net ir keliaujančius pilkoje pūgoje žmones - jų rankas, kojas, tarsi turbanais apmuturiuotas jų galvas, skaromis aprištus veidus, iš pajuodusių klosčių išsišovusius sandarius lakūno-piloto akinius...
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą