Na ir ką susapnavot penktadienio tryliktą?

Su Naujaku, chebryte!

Šiandien svetainėje pamačiau dangiško mėlynumo Porsche. Velniškai gera spalva, jums pasakysiu! O juk maniausi, kad reklamos manęs neveikia.

tas padarėlis gavo kontrkritikos vienam savo klonui ir tą pačią sekundę nuskubėjo man viską sukuolinti. suaugęs žmogus. adekvatus reik manyt. mačiau apie radiatorius išmano...

Kad ir ką sakytume apie svetimas klaidas, būna atveju, kai pats turi būtinai paslysti, kad suprastum, kaip tai beprasmiška.

Šiandien man yra didi diena! Kitaip tariant, grandiozinė D-diena, kuomet, na neslėpkime, tik per neeilines pažintis pagaliau užsidirbau teisę balsuoti. Tiesą sakant, tokį aukštą įvertinimą, veikiausiai, būčiau iškovojęs ir pats, aišku, visai nebūtinai šį ar sekantį dešimtmetį, o vis dėlto netolimoje ateityje tai jau tikrai. Be to, atkakliai dirbant ir nepaliaujamai keliant pvz. penkių žodžių eilėraščius, būčiau turėjęs dar tikresnių šansų pasiekti tikslą savarankiškai arba gauti taip trokštamą apdovanojimą jau už viso gyvenimo nuopelnus. Trumpiau tariant, kada nors būčiau užtarnavęs šią ypatingą teisę vis tiek. Didelis ačiū draugams ir visiems palaikiusiems nelengvame kelyje. Dabar dėsiu visas pastangas nenuvilti parodyto pasitikėjimo. Hau!

(Užrašas ant romėnų vartų)

Jeigu  kasdienybės tėkmėj būčiau toks pat išmintingas kaip feisbuke, netrukus ir mane prikaltų ant kokio nors kalno.

Katė pritupia prie uždarytų durų, dar anksti ir niekas jos neįsileidžia. Atsigręžusi stebi kaip aš traiškanotom akim ir vienmarškinis šlavinėju laiptus, paskui pakilęs į vonią, sušluoju kailio gniutulus ir jos prineštą kraiką…

    Gal katės ir protingi padarai - tikrai nevalia atmesti, jog šį bei tą supranta ir nujaučia. Ir aš, būna, pajuntu meilumą, kuomet graibšti uodega glamonėjasi palei blauzdas, kuomet indelis maistui tuščias, arba virtuvėje galandant peilį mėsai. Bet dabar galiu lažintis, mano katė žvelgia į mane plušantį su šluotele ir šiufeliu, ir nei velnio nenuvokia ką aš čia sportuoju.

...Tuomet mergina ėmė tyliai krizenti. Rokas piktai grįžtelėjo į ją ir sušnypštė:
-Gal užsičiaupsi, kvaiša?
Bet ji nenustojo ir juokėsi vis garsiau, pirštu rodydama čia į vadą, čia į nirštantį Roką.
-Gal karštos arbatėlės? Cha-cha-cha! O jums, vade, brendžiuko?
Elzė ėmė nevaldomai kvatotis tarsi pamišusi. Juokas vaiduokliškai aidėjo tarp užapvalintų varpinės sienų.
-Liaukis, moterie! - vado balsas nuskambėjo aiškiai ir griežtai.
Elzė nutilo taip pat staiga, kaip pradėjusi ir liko stovėti užversta galvą aukštyn. Ji žvelgė į apvalią skylę viršuje ir į pelenus sūkuriais krintančius ant ištiestų rankų.