indija

taigi. dabar suprantu ka reiskia kai zmones sako kad indija graziausia ir bjauriausia salis pasauly - gatves, jose masinos, be jokiu taisykliu pypsinancios visa laika, riksu vairuotojai, rekiantys vaikai, myzantys seniai, bananu pardavejai, karves, sunys, smogas, papugos, siuksliu rinkejai ir daugybiu daugybes vaiku lakstanciu aplinkui ir rekianciu "hallo, mem", tiesianciu purvinus delniukus, kuriu gink dien negali paliest, nepadoru. zmones rekiantys nuo autobusu stogu, pro langus, cia mazas miestukas, mes izymybe, o jei dar palaidais plaukais ar su aptemptais dzinsais tai atkakliu ar net agresyviu gerbeju neatsiginsi.
vaikstom su indiskais drabuziais, as su raudonu tasku ant kaktos(istekejus) tai truputeli pagerina situacija, bet ne ipatingai. bet sioje salyje, nors ir kerta per savigarba ir visa mano feministine buti, naudinga buti kazkieno zmona. romas aisku kaip visada visu draugas su visai snekantis ir energingai viska organizuojantis, o as gerbiama kaip jo zmona. skamba siaubingai, bet indijoj moteriai tai griausia kas gali tekti (aisku ne miestuose, bet tokioj vietok kaip sita). uztat mane visi myli be mano pastangu ar nuomones, nes "romans is a good man". tai nezymiai palengvina mano dalia, nes pokalbiai isprievartauta indisku akcentu anglu kalba dazniausiai veda mane isproto. jei tik as buciau nematoma, slankiociau po gatves ir buciau laimingiausia pasaulyje, bet kol mes kaime tenka gyvent su "good morning, mem, hallo, mem, whatis your name, mem, good night, mem"
betsiaip indija nuostabiai spalvinga.
ziedas hindi kalba "anguti" argi ne grozis!