Gęstanti žvakės liepsna,
Primena kas gi esu,
Aš tik kruopelė maža,
Kurią savo saujoj trinu.
Žemėj aš, lašas mažytis,
Jūroje skendęs vanduo,
Manęs negali matyti,
Tie, kurie tiki viskuo.
Aš tiktai nykstanti rūšis,
Vėjų gimdyta audra,
Mano gyvenimas-mūšis,
Kuriam kariauju viena.
Kardas, širdis akmeninė,
Viskas ko reikia kare,
Tiktai ranka geležinė,
Trokšta vėl jaustis šilta.
Stoviu be ginklų viena,
Plynam lauke, be žmonių,
Tyliai aš klausiu kada,
Rasiu pasauly draugų...