Velniai prakeiktu zinias. Be ju jautiesi laimingas. Kaip ir dabar, uzteko suzinoti kad kazkoks tostojus jau yra pasakes : " Zmones tai tik atsitiktinumas, nedarykit dramos". Kiek laimes teike man tokia mintis kuri atrode paciam sove beziurint kazkokia dokumentika apie visatos atsiradima. o dabar vel jauciuosi aktoriumi tos absurdo dramos. Ta mintis apie unikalia minti kuria suskalde paprastos kulturos naujienos per TV! apie tai jog jau sia tema kazkoks tetro rezisierius stato trecia savo spektakli. Jauciuosi kaip auksaburnis padares meistriska darba ir nebeturintis jokiu tikslu. Vienintelis skirtumas jog ta meistriska darba padariau ne as, ir negaliu kaip jis iskeliauti i platuji pasauly ieskoti nauju prasmiu.
linksmiausia, kad sitas patetiskumas ramina. ir praeis truputis laiko kol as ir ji prakeiksiu.