Gyvenimas, santykiai

Gyvename iliuzijose rėmuose, kuriame vienas kitą, formuojame kaip norime matyti, akcentuojame viena arba kita, nematome blogo, arba gero, nejaučiame žmogaus, o jį sumodeliuojame. Kaip teatre režisierius kuria žmones, taip ir mes gyvenime apakę, patys to nesuvokdami bendraujame arba ne. Tarsi atsirenkame, draugus, aplinką, tačiau, galbūt jie tave atsirinko ir tu esi jų kitokio teatro aktorius, o jie nėra tavo gyvenimo personažai? Kaip nurengti žmogų nuo jo savikūrybos ir atrasti tą pirminį variantą? Didžiausia problema, jog atrodo, kad mes esame neįdomūs, todėl turime save susikurti, pasigaminti įdomų, socialų. „Tikras grožis visada paprastas, o tikras paprastumas visada gražus. <...> Tačiau aišku, kad paprastumas yra tai, kas mirtingajam sunkiausia.“ sako A.Šliogeris. Puikūs žodžiai, žmonės netiki paprastumo grožiu ir to nesuvokia, todėl prisikuria visokių dalykų karjerų, užimtumo, bet nebejaučia žolės kvapo, ar nebemato mėnesienos jaukumo. Jiems tai maišo gyventi. Nusiimkit maišą nuo galvos, alio, pamatyk pasaulį. Perdaug pas mus visuomenėje sudėtingumo. Pabandyk prisiliesti prie gyvenimo, būk dabar, o ne mintyse apie darbinius reikalus ar šeimos problemas. Tas ateities modeliavimas ir naikina dabartį, bei prastina santykius. O kas bus jei nepatiksiu, pasakysiu vieną arba kitą žodį, jeigu mane paliks, jeigu nebebendraus? Ar aš noriu bendrauti? O gal jau nenoriu? Sustok. Perdaug mąstai. Eik ir pažiūrėk į tą žmogų, ir suprasi: nori ar ne. Bet atmink, kad yra ne tik tavo norai, bet ir kito žmogaus norai. Ir kaukės, dirbtinis gerumas nepadės. Gerumas yra gerumas, dirbtinis gerumas nėra gerumas. Meilė yra meilė, dirbtinė meilė – nemeilė. Mylėk arba ne. Nežaisk su kito žmogaus jausmais. Atvirumas, tiesioginis bendravimas, konkretumas, problemų sprendimas dviese (vienas aišku „geriau“ išspręstum) padeda sustiprinti santykį. Konkretaus kalbėjimo trūkumas sukelia daug problemų tiek politiniame, tiek socialiniame šalies gyvenime. Bet žinoma, kalbėjimas svarbiausias šeimoje, tarpusavio santykiuose. „Mes dar kartu, bet jau nebe dviese“ (Daiva Kriugiškytė). 1+1. Ir nebėra du. Galbūt net nebuvo du. Konkretus kalbėjimas iki proceso suvokimo, atveria duris į dvasinį pasitenkinimą vienas kitu, pasitikėjimą, ramybę. Sukarpyk savo statusą ir išmesk lauk, nebijok, atvirumas ir tavo trūkumai nežemina tavęs. Ir kai abipusis Aš taps abipusiu Tu, tada ir bus MES.