Gana dažnai komentaruose čia randu tokių kaltinimų ir nuosprendžių, neva, tas ar anas yra grafomanas ir užsiiminėja grafomanija. Ėmiau galvoti, kas vis dėlto yra ta grafomanija ir kur jos riba.
Atsiverčiu enciklopediją ir randu štai ką:
Grafomanija (gr. γραφειν 'rašymas' + gr. μανία 'beprotybė') - liguistas potraukis daug rašyti.
Psichiatrijoje grafomanija vadinamas beprasmių, tarpusavyje nesusijusių žodžių rašymas. Bendrinėje kalboje - perdėtas noras ir potraukis daug rašyti.
Tai va, dabar galvoju dabar...
Ateina čia, sakysim, naujokas ar naujokė ir pateikia naivoką, visai bevertį kūrinėlį, pasiseilėjimą apie, na, sakysim, meilę. Galbūt tai pirmas jo/jos bandymas rašyti, prie tekstuko išsėdėta dvi dienos, gal net savaitė ir sudėtos visos viltys. Tada ateina koks pasikaustęs rašykas ir kad ims riamoti: Grafomanija! Grafomanija!
Ir va, tada man kyla klausimas – ar tikrai?
Ir kokiu pagrindu tas nuosprendis priimtas?
Gal tai pasirodo kaip, cituoju, beprasmių, tarpusavyje nesusijusių žodžių rašymas? Ar nustatote, kad tai, vėl citata, perdėtas noras ir potraukis daug rašyti?
Manau, pirmas variantas dažniausiai netinka, nes tokie tekstukai, nepaisant menkos vertės, būna rišlūs. Antroji "diagnozė" apskritai negali būti nustatyta, kol nepažįstate autoriaus ir nieko nežinote apie jo gyvenimą, polinkius bei užsiėmimus. Ką jūs žinote - gal tai vienas vienintelis žmogaus kūrinys ir parašytas ne iš liguisto polinkio, o, priešingai, per sunkų darbą ir kančias? Tai, kad žmogui nepavyksta, dar nereiškia, kad tai kažkoks liguistas polinkis. Jei žmogus nesugeba jausti, apie ką verta rašyti ir kas gali būti įdomu skaitytojui, irgi nereiškia, kad jis turi kažkokį keistą polinkį.
Manau, netgi gali būti priešingai - žmogus turi liguistą polinkį rašyti, bet jam visai neblogai sekasi ir jo kūryba tampa vertinga. Ar jis turėtų būti vadinamas grafomanu? O kodėl gi ne?
Tai priklauso nuo to, ar diagnozė nustatoma pagal ligos priežastis, simptomus ar jos pasekmes.
Taigi, mieli žinovai ir kritikai, nebūkime psichiatrai ir psichologai, verčiau pasirūpinkime, kad mūsų komentarai neatrodytų grafomaniški ir beverčiai.