„Labai retai taip anksti keliuosi, o šią naktį taip atsitiko- atsikėliau pusė keturių nesuprasdamas, kokia tokios nemiegos priežastis. Praėjo dar pusvalandis ir, suradęs Jūsų laišką, nusišviečiau kaip mėnulis danguje. Ir kaip kitaip!
Toks laiškas negalėjo ilgiau užsigulėti neperskaitytas. Kažkokia gera būtybė pažadino, pasodino prie atsiųsto eilėraščio ir va dabar pats šviečiu, nors dangun kaip mėnulį kabink.
Džiaugiuosi ir labai dėkingas Jums už tokį puikų, mielą, Pelėdai padovanotą eilėraštį.
Būkite laiminga, Giedre, dabar ir visuomet“.
Tokį laiškelį pasiunčiau dar prieš penktą valandą , O dabar dar kartą perskaitau Giedrės atsiųstą laišką ir pasidedu jį atminčiai į skrynią. ***
Labas, Pelëda, sveikinu su Valentino Diena, teaidi toli Jûsų MEILËS DAINA MOTULEI
Ta proga siunčiu Jums savo eilėraštį ,parašytą prie M.K. Čiurlionio paveikslo GĖLĖS.
M.K. Čiurlionio nutapyti yra keturi NUOSTABAI GRAŽŪS, bet labai
skirtingi paveikslai pavadinimu GĖLĖS ,tačiau visus juos jungia Meilės Diadema, spindinti neapsakomai žavia Šviesa . Giedrė Milukaitė GĖLĖS / Eilėraštis to paties pavadinimo M.K. Čiurlionio paveikslui / Skiriu Pelėdai ir Jo Motulės Gėlėms
Suklaupę meldžias Žemės angelai
Prie Pasakos Gėlyno iš senolių skrynių --
Kaip pražydėję, Dieve ! Nors vėlai...
Drugelis skrenda, su žaibais lenktynių
Sekundės lekia rožių debesy,
Paukštelis gieda virš lelijos žiedo,
Saulutė pievoj juokiasi šviesi --
Ir obelėlę rudenėlis rėdo...
Pilnatvės Meilė šypsosi virš mėtų --
Prie slenksčio arfos skamba ! Ajerai
Palinkę virš krantų šiltų smėlėtų,
O tulpių auras nešasi šilai
Per gimtą sodžių virš karų, degėsių --
Pražydę gėlės gieda gintaruos --
Klajone mano, po pušim prisėsiu,
Ilgai klausysiuos, ką žiedai dainuos,
Motulės įpinti į sielą mano
Su vargo ašara tyra, kaip obelies
Žiedų Aušra ! Virš metų uragano
Tos Gėlės - Žvaigždės iš Svajų Šalies --
Suklaupę meldžias Žemės angelai
Prie Pasakos Gėlyno iš senolių skrynių... Labai pagarbiai Jūsų bičiulė Giedrė.