Pagaliau,suvilgiusi pirštus rašalo lašuose jaučiu kūną,
Pavargusį,bet stebinantį savo judesiais,akys didelės kaip žemė,kuri niekada nesibaigia.Kraštai,kraštai,karaliai,karaliai,spjaut ir neatsisukt,bukagalviams pumpuotais raumenimis,bet ne apie Tai.
Tai buvo vos beprasidedanti naktis kai šaltais pirštais paliečiau karštą veidą,išraudusi tarsi vidurnakčio ugnis,velnio puode degiau..
Bijodama,bet norėdama degt.
Degu,Degiau,Degsiu.