Trys avarinės švieselės,dvipusiai langai,vandens vandens,nenoriu gert.Noriu troškulio ir raudono šalikėlio.Šviesaforas?ne.

Pagaliau,suvilgiusi pirštus rašalo lašuose jaučiu kūną,
Pavargusį,bet stebinantį savo judesiais,akys didelės kaip žemė,kuri niekada nesibaigia.Kraštai,kraštai,karaliai,karaliai,spjaut ir neatsisukt,bukagalviams pumpuotais raumenimis,bet ne apie Tai.
Tai buvo vos beprasidedanti naktis kai šaltais pirštais paliečiau karštą veidą,išraudusi tarsi vidurnakčio ugnis,velnio puode degiau..
Bijodama,bet norėdama degt.
Degu,Degiau,Degsiu.

SKriSK kOL dar GAli..

ačiu visiems liabai..

nEvER kNOw kur pasuks gyvenimo vingiai,viena minute Tu čia,,kita ~~ Tu kitam mieste..~~

NUŽUDYK paukštį,ir mirdamas prisiminsi jo sparnus..

Viskas

Ir melas yra bjauriausias žmonijos priešas..kuris kadanors numarins mus visus..

Kai mažiausiai to tikiesi jis prieina prie Tavo Širdies su rože..ir vėl sušildo ..

Neapimk manęs o prakeikta silpnumo akimirka..nesuvažinėk manęs..Turiu laikytis,juk visdar esu stipri..Neįkalk dar visų vinių į Širdį,nors nebedaug jau liko..