Galbūt

Netikėtai susitikome autobuse. Tu prisipažinai, kad dar tebemyli mane, nors ir nesimatėme gal du metus. Matyt meilė trunka ilgiau nei trejus metus. Važiavome iki Tavo namų, nes jie arčiau negu manieji.
Gulime ant Tavo lovos. Gražus ir švelnus lovos užtiesalas, žvakės - aš visąlaik žinojau, kad esi jaukus romantikas. Padėjus galvą ant Tavo krūtinės girdžiu kaip plaka Tavo širdis. Tai ramina. Tada pažvelgiu į dideles ir rudas Tavo akis. Nežinau ar rytoj Tu man dar rūpėsi, o gal būsi tik dar vienas užverstas mano biografijos lapas, ir iš vis nežinau ar Tave myliu, bet šią akimirką noriu tikėti, kad taip. Noriu tikėti, kad mylėjau Tave visą tą laiką ir kad mylėsiu dar ilgai. Noriu tikėti...