rugpjūčio 28
paskutinėmis rugpjūčio dienomis vien tik lyja, - oras „išprotėjo“, pamaniau. džo priekaištauja, kad neleidžiu jam miegoti tiek, kiek reikalauja jo kūnas. atostogos jau baigiasi ir viskas grįžta į senas vėžias.
vakar mąsčiau, kad norėčiau būti žinomas. užtektų nusipersti, ir žmonės sakytų „ach, tai čia šitas šitaip gerai bezda“... po mirties, po paskutinio bezdamo kvapo, mane prisimintų dar vieną kitą dešimtmetį. pasikeitus suvokimui bei atsiradus naujoms ideologinėms klišėms, mane trauktų iš po samanų ir lygintų kaip etaloną praėjusio ir esamo laiko tėkmėje... džo sako, kad pasigydyčiau, nes suminkštėjau. pritariu jam. privalau pritarti.
per pastarąsias dienas nenutiko nieko naujo. abu gerai supratom, kad geriausia būsena suprasti vienas kitą, - krentant bedugne.
- ar jauti bedugnėj dugną?
- nusišneki. - susimąsto džo... perduoda tubelę, iš kurios smilksta pasakiško tirštumo dūmai ir patyliukais nusibezda.


JRFRA


