krenta skrieja kažkur panegirikos
nes nesvarbūs tie žodžiai į girią jau
prisigyrę išpėdina žinantys
žodžių perteklių
ant kelmų susispietę patyli jie
nebemyli nebekalba vyliasi
kad išgirs iš kokono išsineriant
pranašystę
kaip dar būti tylėti ar šaukti
ar paklausti šalia prisiglaudusių
ar į ausį nerišliai dudenti
apie rytdieną