1. Labai jau ilgas tostas
Tulžis ir pelynai už tuos, kas išėjo į karą;
išgerkim už daug. Užsidaręs duris kambary
dainuodavau operų arijas. Ištiktas stabo
mačiau, kaip prie lovos sueina bartukai
ir damos.
Lanksčiausi prieš kryžių dešimkę,
padėtą ant stalo,
o laikrodžiuos taikiai dūlėjo auksinės
gegutės.
Iš savo dorybių labiausiai pamėgau
puikybę;
turėjau kantrybę – dėl jos aš esu
nedėkingas;
tulžis ir pelynai už tuos, kas kantrybės
neturi;
tulžis ir pelynai už šokantį Viešpatį Šyvą
ir ištisą gaują kitų, banalių, bet ne tiek.
Aguonų grūdeliai po vieną doroja būgnelį,
iš didelio aukščio jie krenta per visišką štilį,
ir sukuria morzės eilėraštį tiems, kas ištirpo
nuo gripo, kuriuo uždrausti pagrindiniai
herojai.
Ofelija liko ant ledo (čia aš, kur dainuoju),
iš priešingos pusės ją mato stiklinės žuvelės
žmonių akimis, ir rimtai burbuliuoja
žodžius apie – ką?
Ir nuošliaužų debesys eina ir eina per galvą.
Kai dieną atšyla, tai spąstai, nes naktį
atšąla.
Tamsa kaip plokštelė be adatos: plaukia
tolygiai.
Ofelija stovi ant ledo ir kalbina žuvį.
Sapnuos, kur baltieji sausai sudoroja
juoduosius,
o mėnuo – spuoguotas ir gelsvas
olandiškas sūris,
žmogučiai, tirštai siuvinėti iš mėlyno aukso,
atatupsti žengia pro langą į tamsą
už lempos ribų,
ir skrenda, ar bent jau norėčiau,
kad man taip nutiktų.
2. * * *
tai logiška pabaiga
išnešę piratų lobį
jie pardavė vilą vilaitę
už tris skatikus
ir atplaukė aštuonburis brigas
su daug patrankų
3. Kvadratas
sugeba apsimesti kad viską
supranta
next
nesugeba apsimesti
next
sugeba apsimesti kad
nieko
next
2013-05-13 09:36
šlamštas