Draugystė

Kaip trupinius nuo kilmingų stalo
Aštriausiais peiliais nužertus,
Įskaudintus, sumenkintus
Ir niekieno nesuprastus -
Aš juos renku
Ir prie širdies kaip didžiausią turtą
Glaudžiu, glaudžiu, glaudžiu.
Ir vienas kito skausmą
Be žodžių mes suprantam,
Nes pramynėme panašius kelius.
Vieniems - kitokie, o kitiems - keisti,
Tretiems - gal net nevisai normalūs,
Bet pagaliau suradę mes vieni kitus
Auginame draugystę trapią.