<?xml version="1.0" encoding="utf-8"?>
<rss version="2.0">
<channel>
<title>Eglė Tamsgirytė - rašyk.lt</title>
<description></description>
<link>http://rasyk.lt</link>
<language>lt</language>
<generator>KitoKs</generator>
<managingEditor>info@rasyk.lt</managingEditor>
<webMaster>info@rasyk.lt</webMaster>
	<item>
		<title>Stivenas Kingas “Kerė”</title>
		<description>
			<![CDATA[
				Baigiau skaityti 2026-03-25
<br /><br />Stivenas Kingas yra vienas žymiausių ir produktyviausių šių laikų rašytojų. Turbūt nesuklysime pasakydami, kad daugelis žmonių net jei nėra perskaitę jo knygų, tai bent jau yra matę jų ekranizacijų. Savo knygoje &ldquo;On writing: A Memoir of the craft&rdquo; Stivenas Kingas pasakoja apie romano &ldquo;Kerė&rdquo; atsiradimo istoriją. Tuomet dar niekam nežinomas rašytojas, kurio trumpos istorijos literatūrinių žurnalų tai spausdinamos, tai atmetamos, pradeda rašyti istoriją apie Kerę Vait, perdėm religingos mamos auginamą mergaitę, kuri visą savo gyvenimą kenčia bendraamžių patyčias. Tačiau Kerė yra ne tik bjauri ir užgauita mergaitė: joje slypi galingos telekinezės galios. Rašytojas išmeta &ldquo;Kerės&rdquo; romano pradžios juodraštį šiukšlinėn. Čia jį randa jo žmona Tabita ir paskatina jį tęsti šį romaną, kuris vėliau tampa didžiuoju proveržiu Stiveno Kingo rašytojo kajeroje. Šiame romane neįmanoma nepastebėti rašytojo talento: begalo turtingos ir vaizdingos kalbos bei iki paskutinių knygos puslapių išlaikytos įtampos. Kokie įvykiai pažadins galią nuolankiai patyčias kenčiančioje mergaitėje ir kaip ji nubaus savo skriaudėjus?&nbsp;
<br />
<br /><br />Labiausiai patiko: kalbos gyvumas, vaizdingumas; originalus siužetas, rodantis begalinę autoriaus fantaziją; nuo pat pradžios žinai, kad Kerė Vait pagaliau turės supykti ir atkeršyti skriaudikams, žinai, kad ji turi telekinezės galių, bet iki paskutinių puslapių lauki kas gi nutiks ir kaip.
<br /><br />Ne iki galo pasakyta: Knygoje yra apsakymas apie Jeruzalės gyvenvietę, esančią netoli Čepelvaito. Romano "Kerė" veiksmas vyksta Čemberlene. Lieka ne visai aišku ar "Jeruzalė" yra atskiras kūrinys, ar "Kerės" priešistorė. Galbūt Čepelvaitas laikui bėgant tampa Čemberlenu. Romane Kerės motina jos galias laiko šėtono suteiktomis. Tačiau pati  Kerė labiau vaizduojama kaip patyčių auka, kuri galiausiai supyksta ir pratrūksta. Jos telekinezės galios yra genetiškai paveldėtos. Apsakyme "Jeruzalė" veiksmas vyksta anksčiau nei "Kerėje". Istorija rutuliojasi apie Bunų šeimą, kuri pasirodo taip pat yra ypatinga. Tik čia atskleidžiama šėtoniška jos prigimtis, kuri atsiskleidžia tik jiems būnant Čepelvaite.
			]]>
		</description>
		<pubDate>Wed, 25 Mar 2026 10:40:58 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/stivenas-kingas-kere/469251.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/stivenas-kingas-kere/469251.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>Riba</title>
		<description>
			<![CDATA[
				Ar tu buvai ten
<br /><br />Kur vienoj pusėj
<br /><br />Už miglos sienos
<br /><br />Pasaulis visas liko
<br /><br />Ir tu jo jau nebejauti
<br /><br />It mirgantis ekranas
<br /><br />Ar tu buvai ten
<br /><br />Kur kita pusė
<br /><br />Paslėpta
<br /><br />Neregima
<br /><br />Bet tu jauti ją
<br /><br />Ramybę begalinę
<br /><br />Ten kur viskas baigias
<br /><br />Ir prasideda
<br /><br />Ar tu buvai ten
<br /><br />Kur nekenti savęs
<br /><br />Kad neturi valios
<br /><br />Užsimerkt
<br /><br />Ir nert į kitą pusę
<br /><br />Ir vis laikaisi įsitvėręs
<br /><br />Savo skausmo ir kančios
<br /><br />O juk galėtum nebejaust
<br /><br />Aš jau seniai grįžau iš ten
<br /><br />Prisiminimas it šešėlis seka
<br /><br />O juk tiek daug pamiršę savo sielą ten
<br /><br />Vėl grįžta jos ieškot
<br /><br />Paklysta&nbsp;
<br /><br />Nebegrįžta
<br /><br />Aš sugrįžau iš ten
<br /><br />Ir vis bijau
<br /><br />Kad vieną dieną
<br /><br />Prisiminsiu kelią
<br /><br />Ir vėl surasiu ribą
<br /><br />Tarp dviejų pasaulių
<br /><br />Bijau
<br /><br />Kuriam aš atsiliepsiu
<br /><br />Kai mane pašauks
			]]>
		</description>
		<pubDate>Mon, 16 Mar 2026 23:31:12 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/riba/469221.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/riba/469221.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>***</title>
		<description>
			<![CDATA[
				drugelio&nbsp;<br />žvynas<br />voratinkly<br />kvatoja<br />apdulkėjęs
			]]>
		</description>
		<pubDate>Tue, 10 Mar 2026 14:01:21 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/469203/469203.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/469203/469203.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>Kojinės</title>
		<description>
			<![CDATA[
				Tvirto sudėjimo blauzdai - reikalingos patogios kojinės: su plačia juostele, kad nespaustų nuo metų ir mitybos sutvirtėjusios blauzdos. Savo mėgstamas ne betkada randu parduotuvėje, o dar ir spalva žiūrėk ne tokia. O štai ir ėmiau ir radau vieną dieną kuo tinkamiausios juodos spalvos, bet…ant kiekvienos poros puikavosi savaitės dienos angliškas pavadinimas. “Hmmm…na bet juk kojinė yra kojinė, koks gi skirtumas, kas ant jos parašyta. Imu.”<br/>Tačiau kojinės ėmė ir pradėjo valdyti mano niekur nespėjančio gyvenimo rutiną: kas rytą ištiesdavau ranką į kojinių dėželę stalčiuje, kur greitai tikėdavausi pagriebti porą kojinių…ir sustodavau…nors jau reikėdavo pro duris lėkti, o aš vis atlenkdavau kojinių kraštelį ir tikrindavau, kokia gi savaitės diena ant jo išraityta. Plyksteldavo pikta kibirkštėlė mintyse: “Ak tos begėdės, jos vis tik mane pradėjo valdyti. Negaliu apsimauti ne tos dienos kojinių ir nors tu ką.”<br/>Bet šį rytą - pirmą šio pavasario rytą, kai regis po savaitgalio pailsėjusi, turėčiau žvali ir energinga pasitikti naujos savaitės pradžią - pirmadienį, nuo nuovargio ir rūpesčių besisukančia galva, suirzusi atsidariau komodos stalčių su kojinių dėžele. Ant viršaus gulėjo juodų kojinių pora su blogojoje juostelės pusėje matomais raudonais siūlais…Sustojau akimirkai ir mintyse prabėgo žodelytis ”raudoni siūlai - Friday”...Vistiek atlenkiau kraštelį pažiūrėti ir įsitikinti. Ir tiesiog apsimoviau tas kojines nieko daugiau nė negalvodama.<br/>Sėdžiu darbe, o užrašai ant kojinių nei degina, nei graužia. Nors ant jų ir parašyta “Friday”, pirmadienis nepavirto savaitės pabaiga. Ir galiausiai kojinės vėl tapo tiesiog kojinėmis.
			]]>
		</description>
		<pubDate>Mon, 02 Mar 2026 09:46:33 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/kojines/469172.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/kojines/469172.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>Pesimisto pavasaris mieste</title>
		<description>
			<![CDATA[
				Pavasaris šlepsi <br/>Užminuotais takeliais<br/>Apsisiautęs storai<br/>Juodo sniego marška<br/><br/>Iš balandžio telikęs<br/>Pilkas apgraužtas sparnas<br/>O kolega darbe<br/>Sugipsuota ranka<br/><br/>Gurgžda žvyro bangelės<br/>Ant ledo takelių<br/>Ir nubalęs visai<br/>Išdruskuotas asfaltas<br/><br/>Jau skubu, ateinu<br/>Dar truputi palaukit<br/>Atalmėsiu jau greit<br/>Ir batus jums nuplausiu<br/><br/>Vėl pražįs sena slyva<br/>Stanevičiaus gatvėj<br/>Ir asfaltas nuplautas<br/>Dar tikrai pajuoduos
			]]>
		</description>
		<pubDate>Fri, 27 Feb 2026 09:22:16 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/pesimisto-pavasaris-mieste/469158.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/pesimisto-pavasaris-mieste/469158.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>Dvi suskilusios sielos pusės</title>
		<description>
			<![CDATA[
				Pasaulis it kaspinas rangosi<br/>Iškrypusio laiko tėkmėj<br/>Gal kažkur netoli esti kirmgrauža<br/>Ir tu ten anapus esi<br/>Tavo šimtas akių į ją žvelgia baugščiai<br/>Gal pabaisos gyvena anapus<br/>Klausos ausys visą kūną aplipusios<br/>Šnabždesių iš visatos anapus<br/>Gal pabaisa tai aš<br/>Gal pabaisa tai tu<br/>O gal skilusios sielos mes pusės<br/>Gal tai mazgas erdvėj<br/>O gal šviesmečių tūkstančiai<br/>Mus apgavo pasmerkę ieškot
			]]>
		</description>
		<pubDate>Tue, 23 Dec 2025 09:18:47 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/dvi-suskilusios-sielos-puses/468971.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/dvi-suskilusios-sielos-puses/468971.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>našta</title>
		<description>
			<![CDATA[
				tokia žmogaus prigimtis<br/>užkrauti savo naštą <br/>ant svetimų pečių<br/>augint javus ir vynuoges<br/>paliejant svetimu krauju<br/>įaudžiant prabangian drabužin<br/>kito prakaite išvelėtą vilną<br/>ir pamatuos pilių įmūryta auka<br/>paminta vergo laimė<br/><br/>tokia žmogaus prigimtis<br/>ant gležnesnių pečių pastatyta laimė<br/>malda skirtingom kalbomis sušnabždėta<br/>dievams pavidalų skirtingų<br/>vienur nuleidusi akis <br/>prieš galingesnį žmogų<br/>kitur vilinga garbinama deivė<br/>audžianti gijas į keturis namų kampus<br/>bet kad ir kurie vėjai <br/>tavas mintis pasauly neštų<br/>jau savo gimimu<br/>paveldi kiekviena iš savo motinos naštą
			]]>
		</description>
		<pubDate>Mon, 24 Nov 2025 10:03:55 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/nasta/468889.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/nasta/468889.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>***</title>
		<description>
			<![CDATA[
				Vieną dieną laikas nusineš<br/>Tave mane ir visa kas mus supa<br/>Pavirs į dulkes mano kūnas<br/>Daiktai kuriuos kaupiau <br/>Aplinkui savo būtį<br/>O vėjas dulkes išpustys<br/>Į Šiaurę Pietus Vakarus ir Rytus<br/>Atgimsim siluetais jau kitais<br/>Pamiršę savo seną formą
			]]>
		</description>
		<pubDate>Fri, 21 Nov 2025 14:11:47 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/468876/468876.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/468876/468876.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>Kalėdų nelaukimas</title>
		<description>
			<![CDATA[
				Taip greit lentynos prisipildė<br/>Kūčiukų plastiko niekučių<br/>Aguonų ir girliandų<br/>Taip greit pradėjo dygt eglutės<br/>Dešimčių pilkų atspalvių fone<br/>Raudonais bumbulais viliojančios prieit<br/>Ir trokštančios žalias šakas<br/>Suleist į jūsų piniginę <br/>O aš brendu geltonų lapų jūra<br/>Kvėpuoju lietum išplautu oru<br/>Ir glostau akimis nuogas beržų šakas<br/>Ir obelis senam apkerpėjusiam sode<br/>Ilgėjančiom naktim apklotas<br/>Palydžiu akimis kiekvieną sutiktą paukštelį<br/>Paklausdama, kur šiemet jis žiemos.<br/>Manoj širdy ruduo vis dar su vėjais sukas<br/>Dainuodamas lopšinę medžiams<br/>Lapų pataluos
			]]>
		</description>
		<pubDate>Thu, 13 Nov 2025 11:16:29 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/kaledu-nelaukimas/468851.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/kaledu-nelaukimas/468851.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>Gimtoji kalba</title>
		<description>
			<![CDATA[
				Laikas yra didžiausias turtas žmogaus gyvenime. Ir to turto, kurį galėčiau skirti knygų skaitymui, nedaug turiu. Atrodytų tuomet lyg ir turėtum griebt ir skaityti tik pačias vertingiausias, laiko patikrintas knygas. O aš neretai tą laiką paskiriu lietuvių autorių knygoms. Tokį pasirinkimą pagrindžiu sau tuo, kad nenoriu vien tik išgirsti kažkieno nuomonės “koks puikus šitas rašytojas”, ir it kokį gandą skleisti, kad “girdėjau, koks jis nuostabus”, bet taip ir neperskaityti nieko, ką šis parašė. Pasigriebiu kokią knygą radusi bibliotekoje ir perskaitau. <br/>Bet iš tiesų yra ir kita priežastis. Pamenu, kaip kaskart grįžus iš kokios stažuotės, kai kelis mėnesius aplink girdėdavai tik svetimą kalbą, oro uoste pradėdavau gaudyti kiekvieną lietuvišką žodį, ir toks palengvėjimas apimdavo, tokia šiluma…taip gera būdavo girdėti savo širdies kalbą. Ir tik autobuse riedant iš oro uosto, išgirdus kokią bobutę burbant ir besiskundžiant gyvenimu, pasijusdavau pagaliau namie. Taip taip - gimtoji kalba yra širdies kalba. Na, gal daug žmonių sugeba išmokti svetimą kalbą taip, kad gali išreikšti savo jausmus ja taip pat kaip gimtąja, bet bent jau man tas niekada nepavyko. Tik gimtąja kalba galiu išlieti savo jausmus tokius, kokie jie yra, ir tik gimtąja kalba juos galiu išgirsti tokius, kokie jie yra. Ir toje kalboje telpa ne tik mano jausmai, bet persipina ir visa tautos istorija, papročiai, bendras skausmas ir džiaugsmai. <br/>Kai skaitau lietuvio autoriaus knygą jaučiuosi tarsi privilegijuota, kad galiu ne tik suprasti, bet ir jausti kiekvieną žodį, o kiekvienas žodis man yra parašytas paties autoriaus. Ne, ne vertėjo, ne taip kaip jis pajautė ir suprato, o betarpiškai paties autoriaus. Ir mūsų abiejų širdies kalba ta pati.
			]]>
		</description>
		<pubDate>Mon, 13 Oct 2025 09:59:47 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/gimtoji-kalba/468755.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/gimtoji-kalba/468755.html</guid>
	</item>
</channel>
</rss>