Ar reik stebėtis, kai girdi,
kad daug kas bus kitaip..
Čia pat juk, Žmoguje,
sukilo ji. Coronaviruso būtis,
atrodytų, iš nieko lyg,
kaip kad kadaise Visata.
O taip!, o taip!
Aš suprantu, beje,
kad visa tai, ką čia kalbu,
labai nerimta,
bet vis dėlto išnoko laikas
priimt į savo žmogiškąją dalią
pasaulinę galybę ir realiją –
dar negirdėtą karą
kuomet visur jis –
gurkšnyje vandens ir duonos kąsnyje
šovinyje ir Viešpaties kryželyje.
net tėvo, motinos ar mielo draugo saujose,
į delnus sveikinimui ištiestus
Nepykite,
bet rankos nepaduosiu jiems.
Sukilę smegenys kaip prakeikimą kalba:
Karlonavirusas esu..
Dievai pakilo būti dar aukščiau,
o Mefistofelis, bažnyčios poterius išmokęs,
kaip amžinąjį maistą (eucharistiją)
dalija pats save.


Pranas
