Didžiosios Motinos linkėjimai Nova Vilniai

Šokių ir žaidimų sostinės Nova Vilnia valdytoja  krapštėsi išplautą galvą, kada į duris pasibeldė pasiuntinys.

Tokio apiplyšusio pasiuntinio pasaulis dar nebuvo matęs. Jo rūbai buvo suplėšyti, apatiniai perverti užnuodytomis strėlėmis, jo ausys buvo trijuose vietose perplėštos ir nemokšiškai bandytos siūti, atplyšusi nosis tabalavosi tarsi išrautas ridikėlis, visa kitą – kabėjo savo vietose ir neblogai veikė.

-          Klausyk, netrukdyk dirbti. Padavei raštus – ir eik iš kur atėjęs., - griežtai pasakė Valdytoja. Ji negalėjo žiūrėti į sužalotus darbe žmones. Ją pykino ta visa biurokratija: išsiaiškinti kur nugriuvo, kas sumušė, kiek darbų nepadarė dėl ligos. Von – ir baigta. Ką galėjo atsakyti pasiuntinys, kurio nosis tabalavosi tarsi ridikėlis?

Sarmatijos valdytoja Didžioji Motina Dalia rašė:

„ Bijai vilko – neik į mišką“

Valdytoja greitai iššifravo užšifruotą tekstą: „ Klausyk, tavo kulturkei pinigų nebus. Dar pašokinėsi – nukarpysiu etatus . Kas priešinsis – kastruok. Tiek žinių. Tegyvuoja Sarmatija“.

Perskaičiusi šifrogramą Valdytoja paėmė į rankas lazdą.

-          Pakvieskit visus kultūrininkus., - komandavo ji.

Kanados mokslininkų, kurie kasinėjo Valdytojos trobelę, tvirtinimu tą dieną ji smarkiai apdaužė niekuo nekaltus žmones: pensininką Petreikį – 5 smūgiai žemiau juostos,  kultūros namų direktorių – 2 smūgiai per galvą. Visus kitus Valdytoja mušė už pavogtus pinigus. Kanadiečiai viską išsiaiškino.

Kanados mokslininkai žavėjosi Valdytojos drąsa ir jėga. Tai atsispindi jų testamentuose.

Rezultatai buvo geri: Petreikis pažadėjo mokyti bedarbius šokti už dyką, kultūros namų direktorius prisiekė paaukoti  du žiupsnelius kmynų šokėjams, keletas vogusių prasitarė, kad nebevogs, nes nėra ką vogti.

Darbo pabaigoje Valdytoja pasikvietė svetimšalį pačenegą – fejerverkų meistrą  Marengolcą ir ilgai aptarinėjo, kiek šieno reikia padegti, kad žmonėms būtų smagu. Marengolcas tikino, kad  tris kupetos šieno nepakenks , o valdytoja nesutiko ir  liepė meną daryti iš vienos kupetos. Marengolcas susinervino ir pasakė:

-          Mano menui reikia užmojaus, todėl deginsiu dvi šieno kupetas.

-          Menas yra auka ir nereikia čia tiek šieno deginti, - pripažino Valdytoja. – Tiek šieno tik trukdys aukotis.

-          Paskutines kelnes nusimausiu, bet menas bus.

Marengolcas  čia pat nusimetė rūbus ir išėjo ieškoti meno iš dviejų šieno kupetų.

Kanados mokslininkai savo ataskaitose rašė, kad Marengolcas dėvėjo geriausių elnių rūbus.

Valdytoja buvo patenkinta: ir pinigų sutaupė ir Marengolco  užpakalį už dyką pamatė.