Didysis šuo

Didysis šuo nuostabus,
palaipsniui netenkąs namų,
nelaukia atsakymų laikas,
verdantys vartosi žodžiai:
netrukus ruoškis gyventi –
tau šnibžda pranykstantis garsas:
nukarksi ir griūsi, sulauksi,
žiemą be poilsio kliūsi, viskas.

Taip ir kvėpuoji, kildams žemyn,
kur oras toks pat, dešinysis
ir negali – to negali, kol šalia
negalia – ir ta, arbata, karta
šaltyje ir šiltai, tik ratai
po nuostabiom žvaigždėm pietų,
gera negalvoti, žūti už jų,
po schemom griūtis, ir negali.