Dėkoju Poetų kalvėms

Dar vakar savo bičiuliui lyg ir skundžiausi, kad, girdi, mano tekstus neretai perpus ir vienodomis teisėmis užpildo proza ir poezija, todėl, girdi, negaliu jų priskirti nei vienam, nei kitam žanrui ir tenka tenkintis Šiukšlių Dėžės paslaugomis. O šiandien girdžiu, kaip tokį apsireiškimą, mano galva, labai vaizdingai įvardijo Poetų kalvės – būtent,  Proezija. Lig šiol neteko girdėti  Dabar tai vis lyg savaime girdžiu, vis smagu. Ir, žinoma,  dėkoju  Poetų kalvėms už taip  sutvertą  žodį. Mano  kalboje šis  žodis jau turi visus pilietybės įteisinimo dokumentus. Ir taip: tegyvuoja  Proezija!