PANEVĖŽIO VYSKUPAS
Siunčia Jums, Gerbiamas Pranai Karlonai,
Nuoširdžiausius sveikinimus iš Panevėžio
Labai maloniai nustebinote, atsiųsdamas savo poezijos knygelę.
Jau dabar taip tradiciškai retas beeiliuoja, ypač jaunieji. Niekada neveidmainiauju ir tiesiai sakau, kad tie „modernieji“ nemoka rašyti. Ir nerandu jų „kūryboje“ poezijos...
Svarbiausia, kad tradicinė poezija kalba iš širdies į širdį. Joje ir poetas nori nenori turi būti atviras. Gal dabar daugelis bijosi to nuoširdumo, atvirumo. Todėl ir rašo be galo abstrakčiai, laisvomis eilėmis. Tad juk nereikia parodyti savo vidaus, savo pergyvenimų, savo ilgesio, savo liūdesio dėl išnykusių tėviškių, nieko nereikia atverti. Ir dažnai mane apima jausmas, kad ten tuščiai parinkti žodžiai... Niekada man nekilo noras tokios "poezijos“ cituoti. Beje, nors daugelyje renginių dalyvauju, negirdėjau nė kitų cituojant...
O Jūsų tomelį pasidedu, panaudosiu, kai reikės ką nors poetiškai prabilti, pacituoti lyrinius jausmus. Man to kartas nuo karto prireikia. Turbūt dėl to neprieštarausite.
Dar tebėra velykinis laikas. Tad pridedu velykinius linkėjimus.
Tuo ir baigsiu, linkėdamas Jums Dievo palaimos, sveikatos.
Jonas Kauneckas (paraas)


Pranas
