Dainuška

Pasirink ir tarki žodį:
lengva, kai gali sužaist,
bet kai pradedi nuobodžiai,
viskas eina po galais.

Sudainuok gi savo dainą
pilna krūtine išties,
nebijok numatęs kainą,
tau bus lengva po mirties!

Ne dainušką taip, kaip šiandien,
bet parodyk, ką gali,
pagiedoki ilgą giesmę,
neužmiršk, kad jau kuri!

Sugiedosiu nejausdamas baimės
užsipylęs akis smėliu – aš galiu!
Nes aš vienas, neradęs dar laimės
laukuose, užtiksiu sulūžusį svertą, peiliu
užpjausiu save.
Gal pakilsiu, gal ne,
nes giliai.
Negaliu aš laimėti iš nieko –
kvailys, surakintas vis lieka,
balta varna pražys?
Tai jis!
Tyčiojasi, tyli,
myli ir žudo.
Skandina ir stebi,
kas bus, neduodamas grūdo.

Nesuvokęs, kas tai,
vis negimsti, ir viskas.
Tolimi tie krantai.
Kas baigs tas kvailystes,
nežinau,
bet tikiu.