chaosas viduje

tik užmirštas laikas nesitaiko lyg vaikas
į nieką nebėra kam riedėti – tiek knygų
negrįžtamai užverstų – grožiui tuščių rankų
jas renkasi akys blankios iškentę naktį
tirpstančios saulės dienoje limpančios vokais
popieriaus dulkėse ir kopėčios – kaip tekanti
srovė baltų medžių vasarą sverianti tolyje
į dangų kryptimi visa – mintys per dausas
liejasi visata chaosas-jausmų-kaita – metas
taikai mirtyje kasdieninio glėbio – ryžtis
nelaimei judesio be akių įsikišti į ratą
kelyje įspūdžių į žudymą dievų – dūžtant
skambesiui gongais užspeistomis galvomis
laužantis bažnyčios duryse šventoves ragu
be gailesčio degu – tyliu daigu žaliuoju
nebelaiduoju nebetikru paviršiaus – metu
pirštais juntamas smėlis dar prie pat manęs