Rašyk
Eilės (81175)
Fantastika (2610)
Esė (1676)
Proza (11349)
Vaikams (2775)
Slam (94)
English (1234)
Po polsku (384)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 34 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Mes, likusieji,
drebėdami tarp motinų

pigių lietpalčių,
laukėme Narnijos. Ten, svajojome,

kad esame liūtų
vaikai. Savo lovų paveldėtojai. Saugūs

spintoje, pilnoje kentaurų,
kurie skamba simfonijoje su najadėmis ir faunomis. O aš,

rausvas ir jaunas, išsipūčiau kaip be nuodėmės saulė. Ir
apsimečiau, kad mano tėvas,

kuris mane mušė, o paskui įstūmė, -
ras mano kapą tuščią

ir atgailaus. Ne, taip kalba suaugęs žmogus.
Tada buvau vaikas. Nesvarbu,

ką jis padarė.
Vis tiek norėjau būti surastas.


2026-07-07 12:07
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą