BY HEART

Mes eilėraščius maigome klaviatūra, nuolat klaksime mygtukais. Tai yra taip įprasta ir daug kas pasakytų, kad minčiai išreikšti XXI a. galima ir tiesiog būtina naudoti bet kokias priemones, leidžiančias rinkti tekstą, jį išsaugoti, įkelti ir pan.
Bet štai skaitydamas senelio rankraščius pamaniau, eilėraštis, rašytas ranka yra kitoks. Tai yra labai įdomus procesas, nes jame veikia daugiau bei jutimų nei spausdinant kompiuteriu, o smegenys gauna daugiau „atsakomųjų signalų“. 
Susimąsčiau – nejaugi popierius ir plunksna (na gerai, nereikia taip perspausti – tebūnie tušinukas) yra tik simboliai, senojo poezijos pasaulio rudimentai?
Įdomu ar tarp jūsų yra ranka rašančiųjų poezijos juodraščius, švarraščius? Ar eilėraščius nešiojate pačioje talpiausioje laikmenoje – savo atmintyje? Kaip gražiai sako anglai – mokymasis mintinai – „By heart“.

Pradėjęs rašyti į savąjį bloknotą pastebėjau, kad anksčiau rašyti tekstai apvalesni ir dailesni, o dabartinė rašysena tokia skubota… Na taip, mintys lekia greitai ir, norint visą jų melodiką užrašyti, reikia skubėti pagal taip greitai sąmonėje šuoliuojančius žodžius.