Rašyk
Eilės (73044)
Fantastika (2189)
Esė (1492)
Proza (10330)
Vaikams (2493)
Slam (49)
English (1100)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Kai kartais liūdna pasidaro,
Į savo sodą nueinu.
Ten žydi baltos mano rožės
Ir skleidžias tūkstantis kitų žiedų.

Nors retkarčiais likimas piktą pokštą iškrečia,
Liūdna vienatvė pasibeldžia į nykias duris,
Kai kartais sieloj šalta, neramu, aš nueinu į savo sodą,
Ten visąlaik pavasaris, draugai draugams per amžius, nieks kitaip nepasakys.

Tačiau taip nedažnai nutinka.
Ir širdį drasko nerimas,
Nes kartais net draugai išduoda,
Aš suprantu, bet juk ne mano tai gyvenimas.

Juk visąlaik pavasarį ir vasarą laimingą,
Šiurkštus ruduo pakeičia, kad ir kaip tai neteisinga,
Juk rožių lapai krenta, o gyvenimas vis slenka,
Nelaimių daug nutinka, bet reikia būt laimingam...

2006. 6 a klasė.


2007-09-15 19:40
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-09-23 11:30
tuscia
Poetas rašo, kad visas pasaulis - vakariniai susimąstymai, ir vėjas, likimo šauksmas, bėgimas, nerimas, debesų skrydis - glūdi išsiskleidusiose rožėse.

Iš knygos "Aukso irklas".
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-09-18 17:11
Saularytė Zariana
svarbiausia, Alienora, kad tai pamiršta
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-09-17 20:15
Trifoglio grigio
Tikrai daug. Ir nuoskaudos, tik neprisimenu, dėl ko tada nuogąstavau...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-09-17 19:33
Saularytė Zariana
įdėta daug širdies
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą