Kai kartais liūdna pasidaro,
Į savo sodą nueinu.
Ten žydi baltos mano rožės
Ir skleidžias tūkstantis kitų žiedų.
Nors retkarčiais likimas piktą pokštą iškrečia,
Liūdna vienatvė pasibeldžia į nykias duris,
Kai kartais sieloj šalta, neramu, aš nueinu į savo sodą,
Ten visąlaik pavasaris, draugai draugams per amžius, nieks kitaip nepasakys.
Tačiau taip nedažnai nutinka.
Ir širdį drasko nerimas,
Nes kartais net draugai išduoda,
Aš suprantu, bet juk ne mano tai gyvenimas.
Juk visąlaik pavasarį ir vasarą laimingą,
Šiurkštus ruduo pakeičia, kad ir kaip tai neteisinga,
Juk rožių lapai krenta, o gyvenimas vis slenka,
Nelaimių daug nutinka, bet reikia būt laimingam...
2006. 6 a klasė.
Viskas gerai, išskyrus, kad atostogos baigėsi ;)
Nuotraukoje esu aš. Spėkit kuri :)
Kaip manot, koks galėtų būti žurnalo pavadinimas? Netradicinis...
Netikėtas, bet taiklus... a?
Aidi varpai per pavasario sodą,
Gieda laumės sūpuoklių kertėj.
Kyla pilys iš marmuro gruodo,
Neša vėjas svajones sparnais.
Bėga žingsniai maži per takelį kuprotą,
Ežere atsispindi vaikelio daina.
Grįžta pasakos, grįžta ir paukščiai-
Tik svajonės paliko mane.
Sužydės dar alyvos prie vartų,
Dar skambės rudeniniai varpai.
Gal parneš laumės dar kartą gruodą-
Ar bent pasaką vaiko delnais...
Malonu prisimint
Kūnas tai tik indas sielai. Tik įrankis, kuriuo reikia be perstojo naudotis norint perteikti savo originalias ir vieninteles mintis ant popieriaus.
Linkiu užrašyti daug ir prasmingų minčių šiais ir ateinančiais metais...
Gal ir žinomas autorius
Norėčiau, kad į mano el paštą evelin@one.lt parašytų buvusi songo sapnas... Pasiilgau mielų jos žodžių.
Ruduo toks gintarinių lapų metas, glaudžiai susijęs su žodžiu SLOGA...
(Šnirpšt, šnirpšt)
Turiu labai daug minčių ir apmąstymų, tačiau greičiausiai per mažai ryžto, kad juos perkelčiau ant popieriaus...
Pasikeičiau elektroninį paštą, taigi visi, kas norėtų parašyti, rašykit naujuoju: evelin93@one.lt
(Beje, labai norėčiau, kad jei perskaitys, parašytų songo sapnas. Labai pasiilgau šiltų ir mielų jos žodžių... :) Tai tiek)