Baltas Lapas- man sitas eilerastukas paliko daug minciu todel noriu, kad ji matytu visi, didelis aciu "baltam lapui"

Žinau, ne man skirti tie posmai buvo
bet priemiau aš juos širdim švaria
jie rezonansu nuskambėjo manyje
ir priverte iš naujo viltis ir tikėti ...

Tikiu turi tu posmų nerašytų niekam
Tu juos sukūrei ir išaugojai minty
Dabar jie kaip derlingo vaisiaus grūdas
derlingoj žemėje dygsta jau kitų širdy

Ir aš pasėt norėjau visą tai visiems
nupjauti tai kaip derlių tiktai abiems
Tai kas kad jau subrendę grūdai krito,
Pabiro jie gyvenimo išmindžiotam kely

Esu aš mates ir derlingų plotų
Sausros ir vėjyje nugalintų plotelių
Ir nepradėsiu  skūstis čia dabar
sudygęs viduryje begalinio kelio

Kai eisi tu aukštai pakelta galva
klausydamasi savo širdies dūžių
kažkur žemai žemai tarp grumstų
gulės pradėjęs želti vienišas grūdelis

Tu praeisi nuostabi kaip saulė
šešėlį abejonių mesi tik trumpam
Tas grūdas nenustos tiketi meile,
ir kad žemė sukasi dėl jo ir apie jį...