Atostoginis

Zdarova, Vova, Tania, Saša ir Nataša. Где моё сердце и душа?! Žinot, atostogos toks subtilus reikalas, kai lūkesčiai dažnai ir stipriai pranoksta tikrovę ir galimybes. Gal ne šį kartą.  Susikaupęs visus keturis suplanuotus punktus stropiai įgyvendinau, net žvejyba, ištraukus tik vieną mažiausią tvenkinio ešerį, laikau pavykusia. Spontaniškas penktasis "check in" taip pat OK. Šeštasis būtų rugsėjo dešimtąją su akmenimis rankose ir kraujais akyse. Aj, o kaip dėl viešų kartuvių didžiausio miesto centre?! O geriau karinis perversmas ar okupacija?! O gal tiesiog gražiai paprašyti ir parodyti pirštu, kur exit'as?! Ir už keiksmus visai neatsiprašau, moralė žemai smukusi. Keliauti ir nepaklysti, kur pajūrio lentos, smėlis ar plentas, padeda Google Maps, ant pečių riukzakas, ant galvos full-cap. Su technologijom sunku, bet šits tai paprastas, kas išrado - tas maladėc žmogus, perduodu linkėjimus. Greit nežinomam rajone randi greitmaisčio larioką, degalinę, alinę ar slavių masažo saloną... O pajūry tai gausiai dygsta naujų kotedžų eilės, didžiuliai aparatai su grandioziniais kaušais kasa vandenlenčių parkus, paplūdimiai rugsėjy jau ištuštėję, ramybės ir poilsio oazė. Jūra vėsi, įmerki pėdas ir jauti, kad gyvas! Ech, kaip tavęs pasiilgau, nors tik dvi savaites nemačiau... Ir nepamirškit, ryt į rankines, sakvojažus, piderastkes įsimest to paso! Turėsit daugiau galimybių...