aš - tu ir mes (pataisytas)

vakaras
                  aš net eilėraščius rašiau
ir jau maniau
                           ant aukšto kalno užlipau
tačiau matau
                           kad viskas sau
                                                      kad vien tik sau
ne tau
                           graži nesiekiamoji
kuri slapčia parimus moja

tu tyliai dalini jausmus
kuriuos stiprėdamas vaikaus
ir stebinu visus vargus
o tu kukliai šešėlyje stovi
mažais laipteliais ugdai skonį
ir džiugindama sausą akį
klausaisi
                  ką pasaulis sako
tu atveri bendravimui kelius
manai
                  taip bus
                                    kaip turi būti
ir bus geriau nei vakar
saulė būti lėmė

dangaus pilkieji debesėliai
į tikrą ateitį skubėję
galbūt atneš dar vieną liūtį
juk vakar pamažu judėjęs
rytoj numirti gali žirgas
arba prie pabaigos artėti
nenusileisdamas galingam vėjui

šiandieną spinduliai sužimba
paveikslai žavi ramybe
melodija liūdna sužvilga
nuspėju daug gerų darbų
ir sveikinu Tave
Pasauli didelis
                           Tave

juk kas yra tiesa
tiesa
                  matyti ir Tave
dar nepražūti laukime
suprasti ar kartu
                           tai Mes
auksinė saulė žiemą
graži puiki taika