Rašyk
Eilės (80742)
Fantastika (2527)
Esė (1648)
Proza (11230)
Vaikams (2769)
Slam (94)
English (1225)
Po polsku (384)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 33 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







ratilai.
-be atvangos suktis.nepaliauti suktis-
.gręžiasi vandenys.
ratilai|s|.

*'pradžios' scena.

vienas,du,penki.mano minties šuoliai plaukia į vandenis.
išmėtau.esu sumaištis.sujauktas butas.bijau prisiminimo.neįstengiu išsaugoti laiko.manimi teka upės.o norėčiau pūškuoti.individualiai.upeliu.tyru.ramiu.upeliūkščiu.

vėl užplūstantis paranojos alsavimas nugaron.trikdo buitis.aš esu buitis.trukdau pats save.visas žliaugiu prakaitu.jaučiu kaip perbąla oda.ir kaip išpursta akių obuoliai.vis pamirštu būti reguliarus.ir raškyti vaisius.kur auga akiduobėse.vis užmirštu įkvėpti.plaučius pakirptais sparnais daužo miesčionys balandžiai.silpnumo akimirksnis.virpa kūnas.dreba kiekviena atauga.piestu šiaušiasi plaukas.liejasi.sumaišyta akvarele liejasi vaizdas.tai,ką mačiau,įsikūnija į tai,ką matysiu.ir atvirkščiai.komplikuotas reikalas.

-patinka obelys.
žiedai pamišę.deklamuoja.iš proto varvančiais vaizdais.-

*blue|orange scena.

prieš tai trenkiau durimis.ir bėgau.kojos-kojūkai vėjais staugė, lėkdamos į tylą.amžiną tylos greitkelį.nesibaigiantį monologu.ar tuščiu teatrališkumo mirksniu.į greitkelį,apsunkusį nuo tylos virpėjimo.nuo išlaikytų kvėpavimo pauzių ar ramių iškvėpimo andante...

žmogus.ka-ka-va.ir aš.vienas prieš kitą.o mano žvilgsnis nori slėptis.kalbėsena dvelkia infantilais.manieros-pušų malkomis.nors iš tikrųjų, laukiau šios akimirkos.jutau ilgesį Tam Laikui.ir toms klejonėms.buvau pasmerktas.bėriau pasakojimus apie neegzistuojančią būtį.ir vis teigiau,kad manasis lyrinis ,,aš” ištiktas gilios apatijos.apatijos žmogiškumui,širdgėlai,emociniam stabilumui.kad ir kaip stengiausi maskuoti abejingumą, veržėsi pro visur, kur pajėgė, kur dar nebuvo užakėję.kalbėjau,kad turiu idėjų.ir kad jų forma nemateriali.kad nepajėgiu minties paversti kūnu.ir panašiai.pasakojau apie tuščias savo dienas.ir apie tai, kaip skausmingai jos nusveria mano pečius.žmogus tylėjo.bijojau suvokti jo žvilgsnio prasmę.bijojau žvelgti į akis.tiesiog bėriau tuščias išgalvotų naktų išpažintis.ant stalo.pirštais glosčiau aptrūnijusį stalviršį.gruoblėto stiklo pelenus.

-žodį ‘šventas’ įkūnija dangus.dangus įkūnija amžinybę.aš įkūniju dangų.-

`hit the road jack` unisonu santykiauja su `rūta žalioji`.vaizdai tebesilieja.neatpažinti objektai varva nuo palubės.tiesiai man į delnus.išlieku apatiškas aplinkai.tik girdžiu, kaip vidinis nerimas, pagautas nelaimės priepuolio, žygiuoja aršiu maršu.lubomis plaukia juodosios gulbės.tikiu, kad kadanors tai bus išsigelbėjimas.mane apspinta šilkverpiai.panėšėju į kokoną.šilko patalus.ar uodo trūklio lervą.ir tas nepaliaujamas sparnų zvimbimas...nėra greitkelio. nėra muzikalių iškvėpimų.ir net erotiškų atodūsių nėra.tik tyla raikoma pjūklais.ir trypiama pamišėlio allegro...

-turkų maršas.mėnesiena.džimis.bolero.timpanų dūžiai.džimis.bolero.
bolero.ir džimis.-

kabu palubėj.esu tyla.ir mano įtemptos stygos.

sėdi žmogus.matau, kad ir aš sėdžiu.tartum manęs nebūtų.ar lyg būčiau visur.kėdėj, palubėj.aptemęs žvilgsnis iš aukšto.lyg nieko nebūtų įvykę.o juk ir nebuvo?tik žiūriu.ir žiūriu.į save.ir į žmogų.girdžiu, ką jie šneka.kaip siurbčioja kakavą.kaip tas kvailys pasakoja apie savo tuščias dienų-naktų dėžutes.tas kvailys aš.o tas žmogus...nenorėčiau sėdėti jo vietoje.

tas, kur apačioj atlenkia galvą ir pučia dūmų debesį į mano veidą.vėl pradeda suktis.o juodosios gulbės plaukia manimi.nė neatsigręždamos...

pilnatvė neegzistuoja.sutapimų irgi negali būti.likimo kalvis buvo Hefaistas.tik kai kalė manąjį,matyt,neatlaikė.patempė sausgysles.trūko raiščiai.ir nesutramdomos venų kobros raitėsi iš pikto juoko.



fa-fa-fa-farengeito skalėje aš esu niekas.bet savojoje-pats aukščiausias laipsnis.vis tvardau vidinę įtampą.vis dėlioju iš pirštų lūžtančius pasiansus. negaliu girdėti.nenoriu matyti.negaliu užčiaupti burnos.ir akių.liežuviu mušu dantis.ir girdžiu kaip laikrodžiai išmuša valandas.vėl sukasi.ir neplaukia gulbės.tik tyliai poetiškai krenta paskutinėmis snaigėmis miegas...

- ...ir kaip estetiškai gali skambėti.pianisto pirštais užtraukiamas lavonmaišio etiudas.-


2006-12-03 02:40
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-12-08 16:08
Gabitte
man patinka, kad cia nera jokiu laiko zenklu..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą