ar bent žinai

tai, kaip kaskart tavęs trokštų...
kaip, pučiant vėjui šnabždi man į ausį meilės žodžius,
kurie virpina mano širdį...

tai bent, ar suvoki kaip kraustaus dėl tavęs iš proto,
kai nematau tavęs šalia..
Kaip svajoju apie tą lemtingą bučinį,
iš tavųjų lupų...

tai bent , ar žinai kaip kasnakt verkiu,
kai žvelgdama į dangų,
tarp daugybės žvaigždžių nematau tavęs...

bent leisk man gyvent ir ,
tikėt
pajust, kad svajonėms lemta išsipildyt.