Apie praeitį ir dabartį

Prabilsiu aš į tamsą tavo lūpom,
Kai suliepsnos iš naujo neužgęsusi ugnis.
Tarsi gija plonytė trūko,
Ar tu kartosi mano vardą naktimis?

Juk tu matei kaip tyliai leidžias saulė,
Jos kibirkštį gali surasti savyje.
Tuomet keistai mąstei apie pasaulį,
Aš palinkėjau tau surast save.

Tu nesakysi nieko iš esmės, aš netikėsiu.
Kaip ir šie žodžiai: dar karšti, bet greit atvės.
Galbūt tiktai kažkur giliai dar pasislėpsiu
Kamputy tavo neramios širdies.

*****

Lyg saulė, kur šildo jausmus ir lyg vėjas,
Kurio nevaldai, nenuspėji, bet lauki.
Kaskart jis tas pats, bet kartu ir skirtingas.
Tarsi ant sparnų mane neša į tolį.