Įstrigo mintyse frazė iš vienos knygos: "Negyvėlis bizniui netinka".

Vaikytis tuščias svajones yra tas pats kas gaudyti musę nakties tamsoje. O jei atsigręži į realybę, tampi atviras naujoms galimybėms.

Vėl sugrįžtu su savo šūkiu "gerai arba nieko" (cia savo kometarus turiu galvoje). Tiesiog kartais taip norisi paskyt, kokie jūs visi šaunūs.

Gaila, kad jis nėra tas vaikinas, kuris važiuotų pas mane vidury nakties, kai man liūdna. O galėtų būti....

Jeigu reikėtų rinktis iš dviejų dalykų: svajonės, kuri galbūt yra nereali, ir realybės, kuri greičiausiai yra apgaulinga, ką pasirinktumėte?

Kai nori verkti,
Tu verki tyliai.
Niekas negirdi,
Niekas nemato...
Bet kartais pavyksta,
Nors meilė išnyksta,
Mums viens kitą suprasti.

A. Makejevas

Kalnuos margi ereliai nardo,
Kalnuos ir mes abu.
Vai kas kartos tau mano vardą,
Kada kalnų nebus?

S. Nėris

And I don't wanna fall to pieces
I just wanna sit and stare at you.
I don't wanna talk about it
And I don't want a conversation
I just wanna cry in front of you.
I don't wanna talk about it
'Cause I'm in love with you.

(Avril Lavigne "Fall To Pieces")

Klausau Avril Lavigne dainos "Fall to pieces". Iš tiesų taip ir jaučiuosi. Norėčiau verkti, bet nebeturiu ašarų. jei šaukčiau tavo vardą, negirdėtum. Jei norėčiau sapnuoti tave, net į mano sapnus tu neateitum.

Mes lipam griгūnančiais laiptais į TIKSLĄ, tačiau net nežinodami koks iš tiesų tas mūsu tikslas. Batai nudyla į mūrus, išlindusios konstrukcijos subraižo kojas. O mes vis lipam. Tai gal pirma reikėtų tuos laiptus užlopyt arba nelipti iš viso?