Apie kūrybą ir metų laikus

Keista kai žmonės paskaitę kito žmogaus kūrybą rašo tokius komentarus "o aš būčiau rašęs taip". Taip galim pasakyti kiekvienas apie bet kurį darbą. Nes mes juk visi skirtingi žmonės ir tuos pačius dalykus ir matom, ir jaučiam, ir išgyvenam savaip. Tad kodėl mes norim viską perdaryt, perrašyt pagal save??? Negi būtų įdomu skaityti kai visi rašytume vienodai? Kiekvienas esame savitas ir nepakartojamas (nors visko pasitaiko).
Čia taip pat kaip ir su metų laikais. Vieni nesugeba prisitaikyti prie metų laikų kaitos ir bamba vos tik ateina ruduo ir ima lynoti, krenta lapai,apima melancholija. O kai ateina žiema ir vėl negerai-šalta, slidu, o vat pavasarį tai jau gražu,viskas žydi, paukščiukai čiulba. Juokinga. Juk kiekvienas metų laikas yra nepakartojamas. Tikriausiai tie,kurie nesugeba įžvelgti metų laikų grožio, niekada nebuvo išvykę už Lietuvos ribų. Metų laikų nebuvimas tai yra taip nuobodu. Kai saulė vienodai šviečia žiemą-vasarą, kas gali būti neįdomiau? Jei man tektų gyventi pietuose visą laiką, tai būtinai grįžinėčiau atostogų į Lietuvą žiemą.
Kiek yra poezijos kai krenta sniegas! Toks lengvas purus sniegutis.Ir visi medžiai ir namai pasipuošia baltais apdarais. Žiemą man visada norisi apsigaubti šiltu vilnoniu apklotu ir sedėti jaukiai ant kelių pasiėmus katiną ir skaityti knygą... O ruduo-tai pats meniškiausias metų laikas. Juk tokia lapų spalvų įvairovė,tik imk teptuką į rankas ir tapyk. Kas gali būti maloniau už pasivaikščiojimą po parką braidant po nukritusius vėjo gainiojamuis lapus....
Todėl ir kūryba kiekvieno žmogaus yra kitokia ir įdomi. Nebandykime susilyginti, susivienodinti,susilieti į vientisą bespalvę masę. Svarbiausia išlikti savimi. Nes juk ir Šekspyrui galbūt būtų nepatikę mūsų Pauliaus Širvio eilėraščiai, jei jis būtų galėjęs tokius paskaityti?