Apie kelių gryčių Šklėrių miestą...

Pradedu  manyti, kad niekuomet tik čia manęs nebūna; tuo pat  metu būnu dar kažkur. Žmogaus dvasios pasireiškimai praplečia jo būties interpretaciją. Pradžioje  atrodęs nevykęs ciklo pasakojimų įvardijimas „ Akistatos prie popiežiaus Pranciškaus" dabar jau nemaištauja — prie popiežiaus įmanoma  būti nepaisant kur esi, Vatikane ar kelių gryčių Šklėrių mieste. Taip, taip, kelių gryčių Šklėrių mieste. Ir ne todėl, kad kaip pavadinsi — nepagadinsi, o todėl, kad ir į vieną gryčią įmanoma įkelti didelį pasaulį.
Keistos  mintys užgriuvo Beveik popiežių Pranciškų, bet...  argi kam jos kenkia?