"Apie Drugelį"

Žiūriu į krentančias snaiges - jos taip trumpai išgyvena. Tiesiog nukrenta ant žemės ar ant delno ir jų jau nebėra...
Prisimenu, kaip besileidžianti ryški vasariška saulė nudažė platų dangų ryškiomis spalvomis. Tai būna taip gražu, bet kartu ir laikina. kaip ir tie trapūs drugeliai, gyvenantys tik vieną dieną...Tiesa, vieną aš jų pagavau, kai žvarbus vėjas veržėsi pro mano langą, o vargšas drugelis, sustingęs nuo šalčio, vos vos judėjo pirmyn. Man jo taip pagailo. Ruošiausi jį auginti namie, bet jis blaškėsi blaškėsi ir pasislėpė už dujinės viryklės.
O man taip liūdna.
pasirodžiusio drugelio nenorėjau prarasti.Pamaniau, kad tai ženklas, jog į namus ir vėl pagaliau atkeliaus laimė, sėkmė. Bet tas Drugelis pasislėpė ir dingo. Gal mirė? O gal pasislėpė tik tam, kad galėtų ramiai užmigti žiemos miegu? Gal pavasarį pabus? Gal pakils? Gal besibaigiant žiemai drugelis atsigaus, o su jo atsigavimu pabus ir laimė mano namuose? Gal...Aš tuo tikėsiu ir lauksiu.