Amatininko analizė

Siužetininkas gyvas tik siužetais.
Savo ar ne savo? Turbūt jo siužetai
yra jo suneštinė, kaip žiurkėno ar
ūkininko, bet ūkininkas, juk ne
rašytojas.Nelabai svarbu iš kur neša.
Galima jį vadint nešiku. Būt
galima tuos siužetus vogt, bet argi
mes taip darom? Ne. Įdomiau
perprast tą paprastumą, tą
prasčioko paprastybę.
Dialogai prasti, bet visad vedantys
prie reikalo. Vadinas, lyg ir prie
esmių, tik esmės per gilus žodis.
Ir per gaivus. Prastumas dialogų
jau ir taip prastų pasakų negadina.
Viską varo siužetai ir reik pripažint,
kartais dar ir neblogos įžvalgos.
Bet siužetininkas nežino kada jos
geros, o kada nei į nosį, nei į burną.
Siužetininkas-ūkininkas
prisinešęs pilną rūsį kopūstų,
obuolių ir morkų. Drožia
ir graužia siužetus.
Mes taip negalėtume. Mes norim
civilizuotai. Žemė ne rojaus sodai
ir mes ne žaliavalgiai. Siužetus
reikia aprengt ir paruošt.