Ačiū, Giedre

Galvoje it po šventės. Bet ne tiesiogine prasme: galvoju, kaip šventę panešioti ilgiau, o nuotaika surūgusi, kaip ir rytas viršum Balsių ir Kryžiokų. Vasara mažai panaši į vasarą.
      Po trijų „Prisikėlimo valandoje“ internetinių dalių mąstau, kad  kuriam laikui šią erdvę palikti, peršokti į kitą kažkur greta esančią.  Bet stop! Stop! Prieš akis dedu mielos  Giedrės  „GĖLES“, skirtas      Pelėdai ir Jo Motulės Gėlėms

Suklaupę meldžias Žemės angelai
Prie Pasakos Gėlyno iš senolių skrynių --
Kaip pražydėję, Dieve ! Nors vėlai...
Drugelis skrenda, su žaibais lenktynių

Sekundės lekia rožių debesy,
Paukštelis gieda virš lelijos žiedo,
Saulutė pievoj juokiasi šviesi --
Ir obelėlę rudenėlis rėdo...

Pilnatvės Meilė šypsosi virš mėtų --
Prie slenksčio  arfos skamba ! Ajerai
Palinkę virš krantų šiltų smėlėtų,
O tulpių auras nešasi šilai

Per gimtą sodžių virš karų, degėsių --
Pražydę gėlės gieda gintaruos --
Klajone mano, po pušim prisėsiu,
Ilgai klausysiuos, ką žiedai dainuos,

Motulės įpinti į sielą mano
Su vargo ašara tyra, kaip obelies
Žiedų Aušra ! Virš metų uragano
Tos Gėlės - Žvaigždės iš Svajų Šalies --

Suklaupę meldžias Žemės angelai
Prie Pasakos Gėlyno iš senolių skrynių...    **********************
Ačiū, Giedre.
Nuotaika ir diena šviesėja.

„Vienas už visus, visi už vieną“, -išpildė karaliaus prašymą muškietininkai ir tik dabar pirmą kartą suprato, kiek daug drąsos reikia, kad gyventų pagal ją, bet... Bet atatupstuoti, trauktis atgal jau negalima, vėlu; jie prisaikdinti karaliaus.
  (Iš "Prisikėlimo valandoje" III)