Man sekasi pabūt visaip.
Ne išimtis ir paskutinis laikas –
Šiandieną, vakar...
jau savaitė kai rūsy.
Deja, jame vynai nelaikomi.
Deja, šliaužte šliaužiu po betvarkę
ir geras žodis neišsprūsta,
kad sekasi pabūt visaip.
O suprantu –
nebus sunku užtrukti
ne tik savaitę, mėnesį
ar net ilgus metus –
supuvo rūsyje, ką neseniai
maniau, parodysiu kaip į archyvą –
taip smarkai drėgmėje įšlapęs,
kad net pradžiūvus pelenais išbyra.
Nekaltinu, lemtie,
kad tai, ką perskaityti dar gebu,
dažniausiai be pradžių, be pabaigų,
kad daug kitų dalykų man brangių
tiesiog į nieką virtę.
... į rūsį restauruoti pats savęs einu,
pabūti šventėse susitikimų
su savimi būtu.


Pranas
