1. The Witcher 3: Wild Hunt
Jau nuo pat pradinio kinematinio epizodo, kuriame Geraltas (šiurkštus, galingas, raižytas, archetipinis), - esantis labiau kenkėjų naikintojas nei paladinas/roninas/ganslingeris, pats būdamas keistuolis, mutantas, našta - praleidžia šiek tiek kokybiško laiko su Jenefer, kuri yra ne tik mįslinga, stipri, aistringa, bet ir įtraukianti paslaptis, - žinai, kad Šiaurės Karalysčių pasaulis bus absoliučiai šlovingas, kol intriga kyla natūraliai, kaip angelišku balsu skambančios trobairicės dainuojama liūdna baladė, pritraukianti besiklausiančius žaidėjus. Visa esmė – pranešti liūdniems žmonėms naujienas, kurių jie iš tikrųjų nenorėjo girdėti. "CD Projekt RED" atvirojo pasaulio vaidmenų žaidime yra pabaisų medžioklė (sudarydami sutartis persekioti monstrus: grifinus, šmėklas, vilkolakius, kiklopus, harpijas, mantikorus, trolius, abortuotus kūdikius ir kitus kanibalus), žmogžudysčių tyrimai, paslėptų turtų paieška, gaujų karai, meilės trikampiai, sąmokslų žudymai, buriavimas, kolekcinių kortų žaidimo "GWENT" turnyras, žirgų lenktynės ir dingusios protégé paieška, tačiau būtent tai Jums išliks atmintyje. Štai, pavyzdžiui: įjojome į miestą ant arklių (aš - ant savo juodojo eržilo, vardu "Tarakonas") lyg pora "hombres", saulė šildanti plieną ant nugarų. Miestelio gyventojai spoksojo į mus (mane ir mano ilgąamžį bendražygį ir tėvišką figūrą Raganių, Vesemirą) išplėstomis akimis, kai slinkome pro šalį ir šnabždėjomės. Ore tvyrojo tam tikras dvokas, bet negalėjau pasakyti, ar tai baimės kvapas, ar tiesiog kiaulių garde, besivoliojančių savo pačių purve. Nušokome nuo ristūnų ir nužingsniavome iki vietinės įstaigos. Smuklės lankytojai greičiausiai buvo geriausias informacijos šaltinis, o gėrimus patiekianti mergina taip pat nebuvo labai prastai atrodanti. Įėjome, bet kelią pastojo pora raumeningų žaliūkų. Atrodė, kad mes čia nepageidaujami, ir tuoj prasidės kova tavernoje. Tai nutinka gana dažnai. Esame Raganiai, ir žmonės dažnai nemėgsta to, kas skiriasi nuo jų. Bet mūsų paieškos tęsis bet kokiu atveju... Šį kartą istorija Geraltui atrodo asmeniškesnė, nei pirmuose dviejuose "TW" KŽ. Jis nebėra karaliaus sargybinis ar bandantis atnešti taiką, o vietoj to, jį apima manija surasti gudrią ir žavingą Cirilla Fiona Elen Riannon (įgarsintą pagal sklandžią ir pasitikinčią Jo Wyatt, kurią galbūt atpažinsite kaip moteriškąją Hawke iš "Dragon Age II"), arba tiesiog Cirį, kurią jis treniravo nuo mažens ir myli kaip įsivaikintą dukterį, tą, kuria rūpinasi, kad apsaugotų nuo žalos. (Žaidžiant kaip Geraltui, susidaro įspūdis, kad sėdite atstumtojo vietoje, ir tai unikalu vaizdo žaidimuose.)
"TW3WH" (ne visai "Arkham Asylum" ir ne visai "Dark Souls") Kontinento šventumas visada kariauja su profaniškumu, o grožis – su krauju, kur kiekviena pergalė reikalauja aukos. Nors "TW3WH" pasaulis yra milžiniškas, tikrasis pasiekimas yra ne kibiro dydis, o jo pilnumo kiekis. Čia nėra jokio archajinio-argonautinio, kataklizminio-armagedoninio, tour de force-par excellence sindromo, nėra jokio pasaulio išgelbėjimo, nėra jokios didžiosios blogio jėgos, persmelkiančios kraštovaizdį, ar visatos pabaigos laikrodžio, tiksinčio iki neišvengiamo sunaikinimo, ir kur tik Jūs vienas galite tam pasipriešinti. "Laukinės medžioklės" (titulinis-eponimiškas pavadinimas pagal nežemišką samdomų medžiotojų/tamsia-rūbių spektrinių niekšelių ordą) istorija yra asmeniška, bauginanti, prieinama, graži ir bjauri tuo pat kartu, (jausmas, kai kelionių metu atsiduri kaime ir atrandi visą užduočių liniją, kuri užima valandų valandas Jūsų laiko, kartu su įtraukiančia istorija, kupina rizikingų moralinių dilemų, yra tikrai neprilygstamas net ir dabar; nepasakyti dalykai yra galingesni už bet kokį dvejetainį dialogą, kurį gautumėte prastesniame žaidime; čia yra veikėjų ir istorijų, kurias prisiminsite amžinai, kaip, pvz., anksti ryte risnojau keliuku – iš abiejų pusių apsuptas pakartų lavonų, – kai aptikau grupę piktų valstiečių, apsupusių vienišą kareivį – įsibrovėlių pajėgų dalį; valstiečiai reikalavo, kad užsienietis būtų nulinčiuojamas; liepiau jiems atsitraukti; valstiečiai puolė; juos visus nužudžiau, bet kaip tikras utilitaristas, paleidau "seivą" iš naujo ir nusprendžiau geriau paaukoti vieną individą dėl trijų kitų) bei skirta visiems epinės "tamsiosios, brutaliosios ir seksualiosios fentezi" subkultūros, tiek intelektualiųjų (ką jau ten: intymių, sentimentalių, nepamirštamų, dinaminių) gargantiua myli/nekenti vaidmenų, kur kiekvienas sprendimas svarbus, tiek taktinių kovų (2 kardai: sidabrinis - monstrams, plieninis - žmonėms, nykštukams, elfams ir gyvūnams, o penki magijos veiksmai (telekinetinis postūmis, pirokinetinis sprogimas, magiški spąstai, apsauginis skydas ir apsvaiginimo efektas), mikstūros, bombos/granatos, aliejai ir arbaletas - beveik visiems kitiems; jeigu tiksliau: žmonės silpni prieš Ignite\'ą, ugnies ženklą; wraith\'ams gali padaryti realią žalą tik jiems patekus į Yrden\'o magiškus spąstus, o proto kontrolė tiesiai iš C&C:RA2?.. na, ir taip aišku, bet vis tiek: gali laikinai manipuliuoti jų protais ir supriešinti priešus vienus su kitais; ženklus taip pat galima naudoti už kovos ribų, griauti sienas, sutrikdyti protus dialoge ir uždegti žvakes bei židinius) ir atvirų bei plačių DIY pasaulių, -- duodančių ekspansyvią smėlio dėžę ir daug ko interaktyvaus joje, įskaitant mutacijas, galimybę dažyti šarvus ir vynuogyną žolelėms auginti, -- mėgėjams, kurie tikisi aukščiausios prabos vizualinio prašmatnumo, griebiančios artistinės vizijos, unikalaus naratyvo kelionės ir supernatūralios imersijos iš savo KŽ, o praba čia - bekompromisė, nuolatinė, apmąstyta ir niuansuota - tarsi nepriekaištingai nušlifuotas deimantas - ne, daugiskaita: DEIMANTAI.
Pamirškite Komanderį Šepardą (Mass Effect), Artūrą Morganą (Red Dead Redemption 2), Dragongymį (Elder Scrolls), Talioną (Shadow of Mordor) ar net Džedį Knaitą (Sostų Karai, ne, juokauju: Žvaigždžių Karai, duh~), "TW3WH" monstrų medžiotojas Geraltas "Baltasis Vilkas" iš Rivijos (atpažinsite iš medžioklinių batų, vilko-galvos formos medaliono, geltonų katies akių, baltų vešlių plaukų ir dar baltesnės suveltos barzdos, žaidžiantį originalųjį kortų kaladžių žaidimą "GWENT", kuris pakeitė "TW2" Kauliukų Pokerį, ir dėl Doug Cockle balso tembro, stumt-stumt į pašones) aplenkia juos visus. "CD Projekt RED" prireikė trijų bandymų, kad sukurtų (ir pralenktų!) ekstraordinarų šedevrą pagal aprūdijusio lenkų folklorinio fentezi rašytojo Andrzej Sapkowski fiktyvius veikėjus (tiek pagrindinius - Jenefer, Ciri, Tris, Dandelioną, Vesemirą ir kt., tiek: įsilaužėlis-akrobatas, savižudiškas Ugnies nešėjas nykštukas, gyvenimo netekęs vaiduoklis ir t.t.) ir jų atliekamus interaktyvius spektaklius. Juoksitės, jausite liūdesį ir apmąstysite svarbius, filosofinius reikalus, įspūdingai žudydami šimtus pabaisų. Laukia ilgas, pašėlęs nuotykis... "TW3WH" yra geriausias savo klasėje, žanrą apibrėžiantis žaidimas, istorinis pasiekimas. Tačiau istoriniai pasiekimai ne tik parodo, kiek toli jau nuėjote. Jie rodo, kiek dar daug ką turite nuveikti... Pirmajame "Raganiaus" romane Dandelionas svarsto, kad Geraltas gali būti apkartęs, nes yra vienas iš paskutiniųjų nykstančios rasės atstovų. Tačiau "Laukinės medžioklės" pabaigoje, kai seni papročiai baigiasi ir kiekviena siužeto linija atlikta, tolumoje atsiveria naujas horizontas ir naujas pasaulis, kurį galima tyrinėti. Saulei nusileidus, ji tarsi ištirpsta apokaliptinės oranžinės spalvos jūroje, ir žinote ką? Tai graži, liūdna oranžinė spalva. Artėjant audroms, šnarant ir lenkiant medžių šakas, o elniams bėgant slėptis, sunku ginčytis, kad tai nuostabus žaidimas. Štai kur slypi "TW3WH" esmė: ne jo herojuje, o sudėtingame pasaulyje, kurį įkvepia. Kaip ir daugelis dalykų gyvenime, šis KŽ labiau susijęs su kelione nei su tikslu, - paliksiu Jums ilgą virvę, ant kurios galėsite laisvai pasikarti, nes, deja, pabaisos mirtis neišsprendžia visų bėdų. Žmonės vis dar mirę, gyvieji vis dar yra karo ir skurdo aukos, o pasaulis išlieka grobuoniška vieta, kurioje pažeidžiamieji gyvena trumpą ir skausmingą gyvenimą.
P.S. Rašymo metu, dar nepasirodžiusi "TW3 Remastered" versija, laukia trečias papildinys/DLC (nepraleiskite "Kraujo ir vyno" bei "Akmens širdžių", kol laukiate "Praeities dainų"), o kur dar visai ant nosies kabantis "Raganius 4" (esame tikri, kad iki - nukelta gratifikacija - kitų Kalėdų žaidimas išeis į rinką, bet šiais metais gausite tik 4K anglies gabalą) bei penktasis/naujasis/paskutinis "Netflix" TV šou/serialo sezonas, kuriame mūsų mylimąjį Henry "Supermeną" Cavillą pakeitė mūsų dar mylimesnis Liamas "Toras" Hemsworthas. Kitaip tariant, žinome, ką veiksime kelis šimtus pikselizuotos megalomanijos ir titaninio gigantizmo valandas, jeigu ne daugiau, artėjančiais metais. Žaidėjau, nepraleisk progos tobulam, monumentaliam, laiko nešvaistančiam, absurdiškai aukštos vertės eskapizmui, nes ši modernioji, absoliuti, legendarinė, įsimintina, kruvina, mirtina klasika Jus tikrai apžavės, švelniai paglostys paširdžius ir nuogam kūnui sukels aistrą, geidulį, intrigą ir net -- su sublimacine vudu ašara akyse prisimenu pavyzdingąjį senelį Viljamą Š. ir jo majestotinius, žmogiškojo patoso, dramaturginio impakto, atgal-į-gamtą/atgal-į-triušio-urvą spektaklius -- Meilę! Faktas kaip stangrios besišypsančios penkiolikmetės mokyklinukės Succubi, vardu Ciri, elfiškos krūtys. Laikas grįžti namo, išsimaudyti karštoje vonioje ir išvengti visų tų keistų stebuklingų krabų, kandžiojančių tarpkojo maistelius.


Passchendaele2
